Mažosios Lietuvos
enciklopedija

riboženkliai

ženklai privačioms valdoms ir valstybės sienoms žymėti.

ribóženkliai, ženklai privačioms valdoms ir valstybės sienoms žymėti. Pirmieji prūsų žemių riboženkliai buvo stambūs gamtiniai objektai (upės, ežerai, pelkės, miškai ir kita), esantys tarp gyvenamų teritorijų. XII–XIII a. dalį tarpgentinių dykrų prūsai sakralizavo, laikė mirusiųjų buvimo erdve. Statmenai paribiams buvo orientuojamos prūsų kapų duobės, statomi akmeniniai stabai. Riboženkliai buvo šventosios giraitės ir laukai, skirią gyvenvietes. Smulkesni riboženkliai: upeliai, šaltiniai, akmenys, medžiai. Dirbtiniai riboženkliai: perkasti grioviai – užkardos, statyti akmenys ir medžiai, pažymėti kryžiais ar kitais ženklais. Senieji riboženkliai itin saugoti. XIV a. Kryžiuočių ordinui plečiant vidinę kolonizaciją, gausėjo dirbtinių riboženklių, atsirado perkasos su tilteliais, sukasti kalneliai, kaip riboženkliai pradėti naudoti keliai. Atstumai tarp riboženklių matuoti myliomis. Ordinas itin rūpinosi valstybės sienų nustatymu ir žymėjimu. Sienų riboženkliai su valstybės simboliais išsiskyrė iš kitų. XV–XVI a. Ordino valstybėje plito apgyvendinti pasieniai, jų gyventojų sukurti riboženkliai žymėjo valstybės sieną. XVI a. išryškėjo riboženklių, kaip sienos linijos, samprata. Vėliau valstybinių sienų žymėjimas kito mažai. Napoleonmečiu siekta tiesinti susiklosčiusias itin vingiuotas sienas, jos žymėtos riboženkliais naudojant geografinius objektus (upes, kalnus ir kita). 1807 derybose dėl Tilžės taikos sutarties Napoleonas I siūlė Prūsijos sienos su Rusija riboženkliu pasirinkti Nemuno upę.

L: Gudavičius E. Žymenys ir ženklai Lietuvoje XII–XX a. V., 1980; Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais (1807–1812). V., 1981; Žulkus V. Tarpgentinės dykros ir mirusiųjų pasaulis baltų pasaulėžiūroje // Vakarų baltų archeologija ir istorija. Klaipėda, 1989; Łowmiański H. Studja nad początkami spoleczeństwa i państwa Litewskiego. T. 1, 2, Wilno, 1931–32; Preussisches Urkundenbuch. Bd. 1–4, 1960–61; Wenskus R. Beobachtungen zur Verhältnis von Burgwall, Heiligtum und Siedlung im Gebiet der Prussen // Studien zur europäischen Vor- und Frühgeschichte. Neumünster, 1968; Dictionnaire du Moyen Âge. Paris, 2002.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Tradicinis riboženklis panemunių pievose ties Smalininkais, 2001

Iliustracija: Riboženklis, žymintis Klaipėdos miesto prieigas Girulių miške