rasė

rãsė, per žmonijos istoriją susidariusi žmonių grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje (areale), turinti bendrą kilmę, bendrų paveldimų morfologinių ir fiziologinių požymių, kuriais skiriasi nuo kitų grupių. Anot XIX a.–XX a. pradžios tyrėjų, Rytprūsių gyventojams įtakos turėjo Vokietijoje (kaip ir visoje Europoje) egzistavusios 5 rasės: 1) šiaurinė (vok. nordische Rasse), sudaryta iš 2 tipų: grakštaus siauro veido (vok. Schmalgesichtig) ir grubaus, stipriai sudėto, kampuoto veido (vok. eckigem Gesichtsbau); 2) Viduržemio jūros (vok. Mittelmeerrasse), susidedanti iš siauro ir paplatėjusio (vok. mehr breitgesichtigen) veido; 3) tamsi dinariška (vok. dunkle dinarische Rasse): žmonės tamsiais plaukais ir akimis, dar vadinami šviesiaakių potipiu (vok. helläugige Untertyp). Į Rytprūsius šis tipas atėjo per Zalcburgą. Čia dažni tamsiaplaukiai šviesiomis (dažniau pilkomis) akimis asmenys; 4) aukštikalnių (vok. Alpine): Rytprūsiuose sutinkama tamsių plaukų šviesiomis akimis asmenų kombinacija; 5) rytų (vok. Ostrasse) arba rytų baltų (vok. Ostbaltisch): kresni, kampuoto veido, trumpa, stora nosimi, stipria trumpakakle galva ir panašiai. Rytprūsiečių formavimuisi įtakos dar turėjo artima aziatinė (vok. vorderasiatische) ir rytietiška (vok. orientalische) rasės, būdingesnės žydų tautinėje grupėje. Rytprūsių gyventojams įtakos turėjo geografinė padėtis, klimatas ir kiti gamtiniai faktoriai, lėmę paveldimų požymių atranką.

Winkel W. Ostpreußen und Freie Stadt Danzig. Berlin–Leipzig, 1931.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Dravernos žvejys Vilius Gelžius, 1970

Iliustracija: Dravernos žvejys Vilius Gelžius, 1996