prūsų pilys

buvusios prūsų pilys, jų konstrukcijos.

prsų plys. Prūsų žemėse (ekonomiškai geriau išsivysčiusiose nei rytinių baltų žemės) anksti buvo susiklostęs kilmingųjų – nobilių sluoksnis (dar skaitykite: rikiai, vitingai). Įvairaus rango vadai turėdavo savas būstines – pilaites, dažnai statytas piliakalniuose. Žymesnes ir geriau įtvirtintas pilis statė karingesnės ir turtingesnės gentys bei giminės. Archeologiniai tyrimai atskleidė kai kurių pilių būdingas konstrukcijas. Stengtasi formuoti sunkiau įveikiamus piliakalnius stačiais šlaitais. Ant jų statyti stačių rąstų aptvarai ar iš rąstų ręsti apie 3 m pločio ir iki 6 m aukščio rentiniai, kuriuos pripildydavo žemėmis. Tokias medienos ir grunto pilis būdavo sunku padegti puolant. Nuo 1230 įsiveržus Kryžiuočių ordinui kai kurios pilys būdavo stiprinamos, gal panaudojant ir akmenis iš apylinkių. Kryžiuočiams sunaikinus daugelį pilių, vietoje jų pastačius savas tvirtoves, vėlesni pokyčiai prūsų pilyse sunkiai beatsekami, dažnai neaiški jų autorystė. Kai kurios pilys (valdomos Ordinui pasidavusių prūsų vitingų, kaip, pvz., Skalvių pilis) gyvavo ir kryžiuočių užkariautame krašte, vėliau apleistos kaip nebetekusios gynybinės reikšmės. Buvusių pilių vietas dabar žymi vien piliakalniai ar kiti fortifikaciniai įrenginiai.

Dar skaitykite: Honedos pilis, Tvankstė.

L: Crome H. Die Kriegführung der alten Preußen // Mitteilungen des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreußen. Jhrg. 8 Nr. 3. 1 Januar 1934; Abromeit K. Auf den Spuren der Ur- und Frühgeschichte unserer Heimat an der Memel // Die Elchniederung. Nr. 31. Mai 2000.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Spėjamoji notangų sukilėlių XIII a. akmeninė tvirtovė, piečiau Įsruties aptikta Statybos ir architektūros instituto mokslinės žvalgomosios ekspedicijos į Mažąją Lietuvą. Aptvertasis plotas maždaug 30×30 m, sienos sukrautos iš didžiulių, palaipsniui aukštyn mažėjančių, neapdorotų lauko akmenų, priderintų vienas prie kito, sienų storis apačioje apie 1,2 m, viršuje – apie 0,8 m, išlikęs sienų aukštis visu aptvaro perimetru beveik vienodas – apie 4 m, 1960

Iliustracija: Pagonių prūsų piliakalnis Tirklo Sūduvoje, XIX a. piešinys / Iš Reinhardo Grunenbergo rinkinio

Iliustracija: Rainerio Dano senovės prūsų pilies rekonstrukcinis piešinys – piliakalnio kalvelę supdavo dvigubas statinių aptvaras su žemėmis pripildytu tarpu tarp stačių rąstų eilių / Iš Reinhardo Grunenbergo rinkinio

Iliustracija: Notangų piliakalnis netoli Lampsėdžių, Gumbinės apskritis, 1936 / Iš MLEA

Iliustracija: Prūsų dykra / Iš MLEA

Spėjamoji notangų sukilėlių XIII a. akmeninė tvirtovė, piečiau Įsruties aptikta Statybos ir architektūros instituto mokslinės žvalgomosios ekspedicijos į Mažąją Lietuvą. Aptvertasis plotas maždaug 30×30 m, sienos sukrautos iš didžiulių, palaipsniui aukštyn mažėjančių, neapdorotų lauko akmenų, priderintų vienas prie kito, sienų storis apačioje apie 1,2 m, viršuje – apie 0,8 m, išlikęs sienų aukštis visu aptvaro perimetru beveik vienodas – apie 4 m, 1960

Dailininkas Jonas Minkevičius

Pagonių prūsų piliakalnis Tirklo Sūduvoje, XIX a. piešinys / Iš Reinhardo Grunenbergo rinkinio

Rainerio Dano senovės prūsų pilies rekonstrukcinis piešinys – piliakalnio kalvelę supdavo dvigubas statinių aptvaras su žemėmis pripildytu tarpu tarp stačių rąstų eilių / Iš Reinhardo Grunenbergo rinkinio

Notangų piliakalnis netoli Lampsėdžių, Gumbinės apskritis, 1936 / Iš MLEA

Prūsų dykra / Iš MLEA