Prūsos gyventojų kaita

Prsos gyvéntojų kaità. R. Grunenbergo iš Tolkemita draugijos skaičiavimais senosios Prūsos (platesne prasme) plotas galėjo siekti 40 000 km²; iki XIII a. gyventojų vidutinis tankis galėjęs būti 4–5 žmonės/km², o Semboje – 10–11 žmonių. Iš viso Prūsoje galėję gyventi apie 200 000 žmonių. Per XIII a. karus su Kryžiuočių ordinu galėjo žūti apie 60 000 (30%) gyventojų. Ordinas atvežęs į kraštą apie 130 000 naujakurių. Iki XIV a. vidutiniškai krašte galėjo gyventi 270 000 žmonių. Per 1351 maro epidemiją galėjo mirti apie 20 000 žmonių (tada gal mažiau nukentėjo tarp miškų gyvenę prūsai valstiečiai). XIV a. pabaigoje Ordino valstybėje galėjo gyventi apie 250 000 žmonių (iš jų apie 130 000 buvo prūsai). Iki XVI a. pabaigos į Prūsijos kunigaikštystę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galėjo sugrįžti apie 5000 anksčiau ten pabėgusių prūsų, atvykti apie 5000 žemaičių bei lietuvių. Ir po Didžiojo maro (1708–1710) prūsų kilmės žmonės dar galėjo sudaryti apie 50% visų krašto gyventojų. XIX a. II pusėje į Vakarų Vokietijos pramonės sritis išvykus apie 300 000 prūsų kilmės žmonių, bet išliekant dideliam gimstamumui baltiško kraujo žmonės galėjo sudaryti nemažą krašto gyventojų dalį. Spėjama, kad iki 1939 senųjų prūsų palikuonių galėjo būti per 1 mln. (iš 2,5 mln. Rytprūsių gyventojų).

L: Grunenberg R. Die Geschichte der Prußen und Lexikon. Prusa – Gruppe Deutschland. Berlin, 2004, S. 49–50.