plunksnos

paukščių plunksnų ir pūkų naudojimas.

plùnksnos. Ūkyje augintų naminių paukščių plunksnos naudotos įvairiems reikalams. Suvalgytų paukščių plunksnas surinkdavo ir pešdavo (plėšydavo) visa ūkininko šeima ilgais žiemos vakarais, kai turėdavo tam laiko. Suplėšytas plunksnas ir pūkus pildavo į patalus ir pagalves. Plunksnų patalai buvo gero kraičio dalis. Į ponišką patalynę pildavo vien pūkus. Plunksnuotu žąsies sparnu bitininkas nušluodavo bites nuo korio su medumi. Plunksna kaip teptuku sutepdavo alyva estuboje stovėjusį ziegorį (didįjį laikrodį). Iš žąsies sparno didžiųjų plunksnų stiebų vaikai pasidarydavo šautuvukus ir „šaudydavo“ iš jų žalių bulvių „šoviniais“.

Martin Tydecks

Iliustracija: Paveikslas iš plunksnų – būdinga klaipėdiškių interjero puošmena, saugotas Karaliaučiaus „Prussia“ muziejuje, iki 1945 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

plunksnų minkštinimas. Matas Pretorijus (XVII a.), aptardamas lietuvininkų patalynę, rašė, kad tais laikais žąsų plunksnos keletą savaičių buvo mirkomos vandenyje, kad būtų minkštesnės. Po to džiovintos krosnyje, dar karštos piestoje sugrūstos, kad susmulkėtų ir būtų minkštos. Manyta, kad tokios plunksnos ilgiau nesulips, jose nesiveis parazitai. Prieš apdorojimą plunksnos būdavo atskiriamos nuo pūkų, kuriuos parduodavo vokiečiams.

L: Prätorius M. Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne. Berlin, 1871, S. 113.

Angelė Vyšniauskaitė

Paveikslas iš plunksnų – būdinga klaipėdiškių interjero puošmena, saugotas Karaliaučiaus „Prussia“ muziejuje, iki 1945 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)