pirmasis gyvulių išginimas

pirmàsis gyvuli išginmas. Mato Pretorijaus teigimu, lietuvininkai pirmą kartą išgindami pavasarį gyvulius į ganyklą, griežtai laikėsi tam tikrų papročių. Pirmiausia šeimininkas visus gyvulius išleisdavo į aptvertą tvora aikštelę prie tvarto, vadinamąjį priedaržį. Uždaręs jo vartus, melsdamasis šventajam Jurgiui, kad jis būtų maloningas ir savo medžiokliniais žvėrimis (vilkais, meškomis, lapėmis) jų neužpultų ganykloje, 3 kartus apeidavo apie gyvulius. Tada pasišaukdavo piemenis, kad šie išsivarytų gyvulius. Pirmojo gyvulių išginimo dieną šeima iki vakaro nieko nevalgydavo tol, kol pargindavo gyvulius: tikėta, kad tai apsaugos bandą nuo galimų nelaimių. Tilžės apylinkėse išgenamus gyvulius keliskart apeidavo kerdžius, kas kartą vis mesdamas į juos kiaušinį. Tikėta, kad gyvulys, į kurį pataikys kiaušinis, tais metais būsiąs vilkų grobis. Jo netektį šeimininkui atlygindavo visas kaimas.

L: Prätorius M. Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne. Berlin, 1871, S. 56–57; Dundulienė P. Lietuvos etnologija. V., 1991, p. 272.

Angelė Vyšniauskaitė

Iliustracija: Šilininkų dvaro galvijų išginimas, Pilkalnio apskritis, iki 1944 / Iš MLEA