Pilupėnai, 3

Plupėnai, 3 (vok. Pillupöhnen, 1938 Schloßbach, rus. Nevskoje), bažnytkaimis Stalupėnų apskrityje, 15 km į pietryčius nuo Stalupėnų, prie Pilupės ir Duobupės upelių santakos, 2 km į vakarus nuo Mažosios Lietuvos ilgaamžės rytinės ribos. Gyvenvietė įsikūrė upelių drėgnų slėnių juosiamoje kalvoje; gretimos kalvos iškyla iki 172 m. Ties Pilupės ir Rūdupio santaka buvo Galkiemių piliakalnis. Minėti 1542 Pillupen, 1554 Pillupenn, Pillupenen. 1554 gyveno 19 činšininkų, 1560 minėta karčema. 1559 veikė maldos namai, 1609 įkurta parapija (Pilupėnų (3) parapija). XIX a. pradžioje vargonininkas ir pradinės mokyklos mokytojas Endrikis Budrius rinko lietuviškas dainas ir siuntė jas Martynui Liudvikui Rėzai. 1815 bažnytkaimyje su vėjo malūnu buvo 63 ugniakurai, gyveno 291 žmogus. 1905 Pilupėnai valdė 1128 ha žemės, buvo 109 gyvenamieji pastatai, gyveno 816 žmonių. 1912 gyveno 764 žmonės, veikė žirgynas, žemės ūkio ir amatininkų bendrijos, 4 užeigos namai (tarp jų Wilh. Malskies – Malskys), kepykla, taupomoji-skolinamoji kasa, 2 bitynai (tarp jų Blaudzun – Blaudžiūnas), žvejybos įmonė, mėsinė (Friedrich Bendrat – Bendraitis), sūrinė, 2 vėjo malūnai, 3 kalvės (tarp jų Jos. Lickschat – Likšaitis), 4 krautuvės; darbavosi įvairūs amatininkai: 2 apdailininkai (tarp jų Gribat – Grybaitis), mūrininkas, balnius, 3 siuvėjai, 3 batsiuviai, račius, 3 staliai. Gyvavo 2 dvarai. Pilupėnai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. 1939 gyveno 832 žmonės. SSRS valdymo metais gyvenvietė suniokota, bažnyčia paversta sandėliu.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pilupėnų buvę užvažiuojamieji namai, 2002

Iliustracija: Atnaujintas paminklas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukoms Pilupėnuose, 2002