Piliava, 1

Pliava, 1 (vok. Pillau, rus. Baltijsk), miestas Semboje, Fischhauseno apskrityje, Aismarių nerijos šiaurinėje dalyje, 12 km į pietvakarius nuo Fischhauseno, Aismarių pakrantėje prie nerijos didžiojo rago. Vietovardis iš Pille, Pillaw – senųjų prūsų-sembų įtvirtinimo – Noytto pilaitės (Naiten pil) kalvelėje ties senąja protaka, jungusia Baltijos jūrą su Aismarėmis. Ties protaka 1376 įkurta žuvų prekyvietė, pamaryje buvo žvejų kaimai Wogram ir Kamstigalis. Sembų pilies vietoje kryžiuočiai pastatė savo pilaitę – muitinę, 1430 minėtą Pilen. Smėliui užnešus senąją protaką, 1497 audros piečiau praplauta dabartinė protaka, 1510 pritaikyta laivybai. Greta Wogramo kaimo pamaryje įkurta Senosios Piliavos gyvenvietė. 1519 minėta Pillaw. 1522 Pillau. 1537 pastatytas muitinės blokhauzas, 1599 bažnyčia. Naujoji protaka išgarsėjo kaip svarbus vandens kelias Karaliaučiaus link; Piliava žinota kaip eršketų žvejybos vieta. 1601 olandų specialistai planavo Piliavos įtvirtinimus. XVII a. pradžioje kovoms ties Piliava pasitelkti samdiniai škotai. 1626 VII 6 į Piliavą 37 laivais atplaukė Švedijos kariuomenė (14 000 vyrų). Švedai (valdę Piliavą 1625–1635) ties protaka 1626 pastatė redutą su blokhauzu – būsimosios Piliavos tvirtovės užuomazgą. 1660 gyveno 250 žmonių (žvejai, laivininkai, amatininkai ir smulkūs prekybininkai). 1634–1670 mūryta citadelė, akmenis ir plytas jai plukdant iš griautų Balgos, vėliau Laukstyčių pilių. Greta citadelės 1647 susikūrė olandų kolonija su savo evangelikų reformatų parapija (1681), 1701 ji tapo prekyvietės centru, 1725 gavo karališkojo miesto teises ir herbą su eršketo atvaizdu. 1720 veikė 12 alinių, 4 kepyklos, 3 mėsinės, įvairios dirbtuvės; lankėsi anglų ir kiti pirkliai; Piliava vadinta Mažuoju Amsterdamu. 1657 iš Piliavos išplaukė pirmieji Prūsijos kunigaikštystės kariniai didieji laivai. 1680 olandų įkurta laivų statykla statė karinius bei kitus burlaivius. 1682 iš Piliavos uosto rengta kolonijinė ekspedicija į Vakarų Afriką, 1688 pasiųsti 32 prekybos laivai į Afriką ir Vestindiją. 1685 (ar 1717) pastatyta įgulos bažnyčia. Per Septynerių metų karą (1757 liepą) Piliavą užėmę rusai 1759–1760 plėtė Piliavos uostą. Ir vėliau jis buvo svarbus kaip jūrų uostas, kur perkraudavo krovinius nerijos užuovėjoje, vengdami kelionės per seklias ir banguotas, žiemą užšalančias Aismares. XVIII a. pradžioje kasmet uostą aplankydavo 400–800 laivų, 1784 – jau 2000. 1768 gyveno 1123 žmonių, 1784 – 1300 žmonių, buvo 120 gyvenamųjų pastatų, 1801 – 2521 žmogus, buvo 199 ugniakurai. 1789(1791)–1806 perstatyta citadelė, 1816 (ar 1805–1813) pastatytas 31 m aukščio švyturys, molais ir krantų įrenginiais tvirtintas Piliavos uostas sąsiauriu (protaka) – laivakelis iš jūros į Aismares. Mieste kalbėta vokiškai, olandiškai, angliškai, jūreivių žargonu. 1817 karališkajame jūrų ir prekybos mieste buvo 198 ugniakurai, gyveno 2521 žmogus, Piliavos tvirtovėje su bažnyčia – 37 ugniakurai, gyveno 146 žmonės XIX a. viduryje mieste buvo 182 gyvenamieji pastatai; gyveno 2721 žmogus, tvirtovėje – 881. 1865 nutiestas geležinkelis Karaliaučius–Žuvininkai–Piliava. Juo vežta daug krovinių iš Ukrainos. Piliava buvo Prūsijos karinio laivyno viena iš bazių, ten laivuose ir kitur tarnavo nemažai lietuvininkų. 1864–1887 įrengtas didžiakrūvis uostas. Iš Piliavos uosto į Vakarų Europą plaukdavo dideli laivai; 1902 baigus Karaliaučiaus jūros kanalą jie pasiekdavo Karaliaučių, Piliava liko didžiosios prekybos nuošalyje. 1905 miestas valdė 896 ha žemės, buvo 454 gyvenamieji pastatai, gyveno 7377 žmonių (iš jų 1152 kariškiai ir 16 žydų). Veikė laivininkų mokyklos. 1912 Piliava žinota kaip miestas, tvirtovė ir jūrinis kurortas su 7079 gyventojų; veikė valstybinis teismas, pagrindinė muitinė, locmanų valdyba, pakrančių valdyba, uosto statybos valdyba, navigacijos pagrindinė mokykla, kelios mokyklos, preparandumas, ligoninė, taupomoji kasa ir bankų skyriai, gaisrinė, gyvenamųjų namų statybos bendrija; žvejybos, laivininkystės, laivų statybos, prekybos bendrovės; kariuomenės įgula, keleivių prieplauka, geležinkelio stotis; Belgijos, Olandijos, Portugalijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos konsulatai; 4 viešbučiai, 7 užeigos namai (tarp jų ir Fritz Pillokat – Pilokaitis), 25 restoranai (tarp jų August Budnick – Budnikas, Eug. Gettkant – Getkantas, Gottl. Ramonat – Ramonaitis, Jos. Strupat – Strupaitis), 12 kepyklų (tarp jų Gendries – Gendrys), dešimtys krautuvių (tarp jų Hedwig Adameit metalo dirbinių parduotuvė, jai priklausė ir stiklo bei porceliano krautuvė), patalpas dekoravo Tolkienas ir kiti, dirbo daugybė amatininkų, veikė maudyklės-paplūdimiai. Laikyta didelė karinė įgula, stovėjo dideli kareivinių pastatai. Po Pirmojo pasaulinio karo Rytprūsius atkirtus nuo Vokietijos pagrindinė valdų bendrovė Seedienst Ostpreußen ir kiti laivai iš Vakarų Vokietijos ir kitų uostų plukdė į Piliavą keleivius ir kraštui skirtus krovinius. 1925 gyveno 6893 žmonės (iš jų 236 katalikai ir 15 žydų). Tarpukariu Piliavoje darbavosi verslininkai Paul Jakubeit – Jakubaitis, Ernst Petscheleit – Pečelaitis ir kiti. Veikė evangelikų liuteronų (1675), evangelikų reformatų – olandų (1866), katalikų (1910) bažnyčios, baptistų (1891) koplyčia; laivų statykla, plytinė, žuvų konservų 2 fabrikai. Iš toliau plėsto uosto plaukdavo Švedijos–JAV ir Suomijos linijų laivai. Vienu iš locmanų dirbo Lukaitis, turėjęs sūnų kunigą Alfredą Lukaitį. Prie miesto prijungti apylinkių kaimai. Piliavą kaip kurortą vertino vasarotojai iš Karaliaučiaus, poilsiavę pajūryje ir pamaryje. 1939 gyveno 12 379 žmonės. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (ypač 1945 I–IV) iš Piliavos į Vakarus laivais išplaukė daugybė pabėgėlių (tarp jų – žmonės iš Didžiosios ir Mažosios Lietuvos), daug jų žuvo jūroje ir Piliavos apylinkėse. Apgriautą Piliavą sovietinė kariuomenė užėmė tik 1945 IV 25. SSRS valdymo metais Piliava paversta sovietinio karinio laivyno svarbia baze, uždaru (pašaliniams neprieinamu) miestu.

Dar skaitykite Piliavos uostas.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Švedų laivynas puola Piliavą, 1626 / Iš MLEA

Iliustracija: Piliavos miesto planas, iki 1944 / Iš Norberto Stankeνičiaus rinkinio

Iliustracija: Piliavos paštas, švyturys prie senojo uosto krantinės, iki 1944 / Iš Viktoro Rašeνskio rinkinio

Iliustracija: Piliavos jūreivių parduotuvė ir karčema prie uosto / Iš Viktoro Rašeνskio rinkinio

Iliustracija: Piliavos reformatų bažnyčia ir miesto aikštė, iki 1944 / Iš Viktoro Rašeνskio rinkinio

Iliustracija: Piliavos senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Piliavos katalikų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Piliavos evangelikų reformatų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA