piktosios jėgos vietovardžiuose

pktosios jgos vietóvardžiuose. Krašte įsigalint krikščionybei, kovota su senųjų tikėjimų ir papročių liekanomis, jas priskiriant piktosioms jėgoms, vadinant blogiu. Taip plito smerkiantys apibūdinimai: raganavimas, velnio išmonės ir kita. Atvykėliai kolonistai senųjų prūsų gyvenimo pėdsakus (alkus, piliakalnius, senuosius kapinynus ir kita) mitologizuodavo, juos t. p. priskirdami piktosioms jėgoms, pavadindami pragaro, velnio, raganų ir kitais vardais. Tokie vėlesnieji vokiški vietovardžiai padeda aptikti prūsų senąsias šventvietes, įtvirtinimų liekanas ir kita. Pvz., griova prie Šereiklaukio piliakalnio vadinta vok. Teufelsgrund [velnio buveine], senieji įtvirtinimai Alkų kalvagūbryje – vok. Hölle [pragaras].

Martynas Purvinas