Petras Rimša
Rmša Petras 1881 XI 23Margiuose (dabar Naudžiai; Paežerių vls., Vilkaviškio aps.) 1961 X 2Kaune, skulptorius. 1900–1903 privačiai mokėsi Varšuvoje, 1903–1904 Dailės mokykloje Paryžiuje, 1904–1905 Krokuvos dailės akademijoje. 1905 grįžo į Lietuvą. 1907 su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją. 1909–1911 Sankt Peterburge mokėsi Dailei skatinti draugijos mokykloje. 1916–1919 gyveno Smolenske, kituose Rusijos miestuose, 1919 Lietuvoje, 1920–1924 Berlyne. 1923–1924 tobulinosi Londone, 1928 Italijoje. Nuo 1900 dalyvavo parodose, jų surengė apie 10. Ankstyvoji kūryba realistinė. Svarbiausi kūriniai: skulptūros kompozicija Lietuvos mokykla 1864–1904 (1906 ir kitais), M. Valančiaus (1904), T. Naruševičiaus (1924) portretai ir kita. Nuo 3 dešimtmečio ėmė kurti naujo stiliaus kūrinius, pasižyminčius savita, dekoratyvia formų stilizacija (Satyras, 1921, skulptūra Riteris, 1931, Dariaus ir Girėno paminklo projektas, 1934 ir kita), kūrė medalius (Vilnius – Lietuvos sostinė, 1923, Klaipėdos išvadavimo, 1924 ir kitus), portretus (Žemaitės, 1926, E. Ortman, 1935, A. Kalvaitienės, 1937 ir kitus). Iliustravo Vydūno knygą Amžina ugnis (1913). Sukūrė medalių 400 metų lietuviškai knygai (1947), Kristijonas Donelaitis (1955). Kūryba darė didelę įtaką lietuvių medalių raidai.
Iliustracija: Petras Rimša
Iliustracija: Medalis lietuviškos knygos 400 metų jubiliejui, 1947