Paustininkai

Paustiniñkai, Pūstininkai (vok. Postnicken, rus. 1946 Zalivnoje), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Semboje, 33 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus miesto centro, 12 km į šiaurės vakarus nuo Naudiškių, Kuršių marių pietinėje pakrantėje, prie Paustininkų (Erinos) upelio. Apylinkėse rasti akmens amžiaus dirbiniai, arčiau marių – vikingų laivų laužai. Minėti 1405 Pusteniken, Posteniken, 1429 įkurtas kulmiškių kaimas. Vietos gyventojai prūsai ilgai išlaikė savo kalbą – iki XVII a. pabaigos pamokslai bažnyčioje versti į prūsų kalbą (1610 užfiksuotas prūsų kalbos vertėjas – tulkis, už pamokslų vertimą uždirbdavęs 4 markes per metus). Paustininkų gyventojų pavardės liudija jų baltišką kilmę (skliausteliuose – V. Kalvaičio minėtos būdingos lietuvininkų pavardės): Bloschies (: Bložys), Broshe (: Brožis), Gaidies (: Gaidys), Grastat (: Grąžtaitis), Klemush (: Klimužis), Penk (: prūs. Penki), Pustlauk (: Pustlaukys), Romeike (: Romeika), Steputat (: Steputaitis), Timm (: prūs. Tymme). 1429 įkurta pradinė mokykla 1930 išaugo į keturklasę su 199 mokiniais. Buvo Ordino laikų bažnyčia (Paustininkų parapija), valsčiaus įstaiga, geležinkelio stotelė, keletas karčemų ir krautuvių, berniukų žemės ūkio mokykla, biblioteka. Veikė giedotojų, sporto, žvejų draugijos, siaurojo geležinkelio, nuo 1929 ir autobusų į Karaliaučių linijos. 1939 gyveno 847 žmonės. Vietovardis iš prūsų posty „ganykla, ganiava“ arba iš prūsų paustre „dykuma“, lietuvių pūstynė „tyrlaukis“.

Vilius Pėteraitis