paukščių pavadinimai Klaipėdos krašte
paũkščių pavadnimai Klapėdos kraštè. Senieji gyventojai daugelį paukščių vadino t. p. kaip lietuvių bendrinėje kalboje: erẽlis, gañdras, genỹs, gubė, kelė, kúosa, kurapkà, tilvkas, vãnagas, várna, žvrblis ir kita. Paukštis karvelis vadintas balandžiù, sniegena – raudongukliu. Gegutė beveik visur vadinta geguže. Kukutį vadino tutliù. Varną vadino dvejopai: várna ir plkvarnis, o kuosą – kúosa ir kúosas. Krašte dažniausiai vartotas kranklio pavadinimas júodvarnis, tik kai kur – kranklỹs. Gal juodvarniais vadinti ir kovai. Varnėną vadino strazdù. Vietinis tetervino pavadinimas tẽtervas. Vartoti ir Žemaitijoje žinoti paukščių pavadinimai: blezdingà, lakštiñgalas, pỹlė, žagatà. Kregždę vadino blezdingà, bet Priekulėje paminėta ir krẽgždė – taip vadinta urvinė kregždė, o šelmeninė kregždė vadinta blezdingà, taigi skirtos 2 kregždžių rūšys. Lakštingala vadinta tos pačios šaknies žodžiu, tik skiriasi giminė – lakštiñgalas. Vartotas ir anties žemaitiškas pavadinimas pỹlė (taip vadintos laukinės antys). Vartotas šarkos senovinis pavadinimas žagatà (šis žodis randamas G. H. Nesselmanno, Frydricho Kuršaičio, E. Fraenkelio žodynuose; Šis rašė, kad tai senas lietuvių kalbos žodis). Klaipėdos krašto senieji gyventojai turėjo žemaičiams ir latviams bendrą vieversio pavadinimą cỹrulis. Pelėda vadinta iš latvių kalbos pasiskolintu žodžiu pcis, pcė. Kiras vadintas mvu (iš vok. möwe). Vartoti ir jauniklių paukščių pavadinimai: blezdingtis, gandrtis, pyltis, pūcoktis, pūctis, vanagtis (jie sudaryti su žemaitiška priesaga -ūtis).
L: Auksoriūtė A. Klaipėdos krašto paukščių pavadinimai // Lietuvininkų žodis. K., 1995, p. 514–520.