paukščių pavadinimai Klaipėdos krašte

paũkščių pavadnimai Klapėdos kraštè. Senieji gyventojai daugelį paukščių vadino t. p. kaip lietuvių bendrinėje kalboje: erẽlis, gañdras, genỹs, gubė, kelė, kúosa, kurapkà, tilvkas, vãnagas, várna, žvrblis ir kita. Paukštis karvelis vadintas balandžiù, sniegena – raudongukliu. Gegutė beveik visur vadinta geguže. Kukutį vadino tutliù. Varną vadino dvejopai: várna ir plkvarnis, o kuosą – kúosa ir kúosas. Krašte dažniausiai vartotas kranklio pavadinimas júodvarnis, tik kai kur – kranklỹs. Gal juodvarniais vadinti ir kovai. Varnėną vadino strazdù. Vietinis tetervino pavadinimas tẽtervas. Vartoti ir Žemaitijoje žinoti paukščių pavadinimai: blezdingà, lakštiñgalas, pỹlė, žagatà. Kregždę vadino blezdingà, bet Priekulėje paminėta ir krẽgždė – taip vadinta urvinė kregždė, o šelmeninė kregždė vadinta blezdingà, taigi skirtos 2 kregždžių rūšys. Lakštingala vadinta tos pačios šaknies žodžiu, tik skiriasi giminė – lakštiñgalas. Vartotas ir anties žemaitiškas pavadinimas pỹlė (taip vadintos laukinės antys). Vartotas šarkos senovinis pavadinimas žagatà (šis žodis randamas G. H. Nesselmanno, Frydricho Kuršaičio, E. Fraenkelio žodynuose; Šis rašė, kad tai senas lietuvių kalbos žodis). Klaipėdos krašto senieji gyventojai turėjo žemaičiams ir latviams bendrą vieversio pavadinimą cỹrulis. Pelėda vadinta iš latvių kalbos pasiskolintu žodžiu pcis, pcė. Kiras vadintas mvu (iš vok. möwe). Vartoti ir jauniklių paukščių pavadinimai: blezdingtis, gandrtis, pyltis, pūcoktis, pūctis, vanagtis (jie sudaryti su žemaitiška priesaga -ūtis).

L: Auksoriūtė A. Klaipėdos krašto paukščių pavadinimai // Lietuvininkų žodis. K., 1995, p. 514–520.