Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Paseryčių kapinynas

Paseryčių kalnelyje esantis kapinynas, datuojamas III–XIII a.

Paserýčių kapinynas yra Paseryčių kalnelyje (vok. Grandberg), vietovės šiaurvakarinėje dalyje. Kalva ovalo formos, iškilusi 20–30 pėdų aukščiau Deimės upės slėnio (1882 situacija); ilgoji jos ašis siekė 500 žingsnių ilgį. 1881–1882 kapinyną tyrinėjo Altertumsgesellschaft Prussia narys E. Scherbringas. Kalvos pietvakarinė pusė jau XIX a. iškasinėta žvyrduobėmis. Anksčiau čia kasinėjo Arthuras Hennigas, o radinius atidavė „Prussia-Museum“ muziejui. Pats E. Scherbringas tyrinėjo t. p. apgadintą šiaurrytinę kalvos dalį. Atidengti ankstyvesni degintiniai kapai (III–IV a.) ir vėlyvesni – griautiniai (XI–XIII a.). Čia rasta žalvarinė romėniška moneta, Ordino brakteatai, svarstyklių svoreliai ir kiti radiniai. Kai kur vėlyvieji palaidojimai buvo įrengti virš ankstyvesnių. Iš senojo laikotarpio radinių išsiskyrė apie 40 cm aukščio grubiai lipdyta kibiro formos urna, kurios viduje rasta žalvarinė lankinė segė su sidabrine filigranine puošyba, geležinis peilis ir žalvarinė romėniška moneta (kaldinta imperatoriaus Karakalos (Carakalla) laikais). Iš šio kapinyno žinotos dar 2 apsilydžiusios žalvarinės romėniškos monetos, vėlyvesnės žalvarinių svarstyklėlių dalys. Kasinėjimai atidengė tankų pailgą netaisyklingą akmenų grindinį (vok. Steinpackung), orientuotą vakarų–rytų kryptimi, maždaug 4 m ilgio; rasti griautiniai žmonių ir arklio kapai. XIII a. pabaigoje priskirto kapo įkapes sudarė kaulinės šukos, lokio danties amuletas su žalvariniu apkaustymu, Karaliaučiuje kaldintas Ordino brakteatas. Kitame turtingame šio laikotarpio kape su brakteatais palaidotas vyras su ginklais, puošniu diržu ir 3 žalvariniais svoreliais, pažymėtais Ordino antspaudo kryžma.

L: Altpreußische Monatsschrift. Bd. XX–XXI. Königsberg, 1883–84; Scherbring E. Ausgrabungen in Poßritten, Kr. Labiau // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (SAP). Bd. VIII. Königsberg, 1883; Die Funde aus der Zeit der heidnischen Gräberfelder // Katalog des Prussia-Museums. Teil II. Königsberg, 1897; Sb. Prussia. SAP. Bd. XXI (1888–89), Königsberg, 1900; Bolin S. Die Funde römischer und byzantinischer Münzen in Ostpreußen // SAP. Bd. 26. Königsberg, 1926; Gaerte W. Urgeschichte Ostpreussens. Königsberg, 1929.

Rasa Banytė-Rowell

Iliustracija: Žalvariniai svoreliai, pažymėti Kryžiuočių ordino kryžma, rasti Paseryčių kapinyne / Iš MLEA