parduotuvės

parduotùvės. XIX a.–XIX a. pradžioje sparčiai vystantis ūkiui steigta vis daugiau parduotuvių krašto gyvenvietėse. Maisto produktus pardavinėjo ne vien ūkininkai prekyvietėse, bet ir tų produktų apdorojimo įmonėlės: dešrinės, kepyklos, mėsinės, pieninės, sūrinės. Įvairūs amatininkai vietoje prekiaudavo savo produkcija. Parduotuvės dažniau pardavinėjo fabrikų gaminius, vadinamąsias kolonijines (iš toli atvežtas) prekes. Įvairios parduotuvės kūrėsi net ir mažose gyvenvietėse. Pvz., 1912 Girdavos apskrities Didžiųjų Astraviškių kaime su 312 gyventojais veikė mėsinė, savo dirbiniais prekiavo 2 siuvėjai, batsiuvys, račius; Bokelių dvare su 335 gyventojais Karlas Varšaitis (Warstat) prekiavo gyvuliais ir mediena. Tuomet Vėluvos apskrities Alnos mieste (turėjusiame tik 1696 gyventojus) veikė net 7 kepyklos, 5 mėsinės, 2 pieninės, 2 statybinių medžiagų parduotuvės, 5 metalo dirbinių parduotuvės, Hermanno Kemsio (Kemsies) stiklo ir porceliano, 3 galanterijos, 4 javų, 2 anglies, 2 audinių ir madingos aprangos, 4 miltų, 9 prieskonių ir bakalėjos bei kitos parduotuvės. Didžiuosiuose miestuose kūrėsi specializuotos retesnių ir brangesnių prekių parduotuvės, pvz., Mikas Banaičio laikrodžių ir juvelyrikos parduotuvė Tilžėje. 1912 Darkiemyje savo produkcija prekiavo 9 kepėjai (tarp jų F. Baltrušaitis (Baltruschat), F. Nauberaitis (Naubereit), 7 mėsininkai, pieno parduotuvių bendrija, daug įvairių amatininkų. Tada Darkiemyje veikė statybos medžiagų parduotuvė, 2 knygynai, 2 skanėstų parduotuvės, 3 įvairių prekių parduotuvės – drogerijos, 3 metalo dirbinių parduotuvės (tarp jų ir F. Matutaičio (Mattutat) įpėdinių), 2 dviračių, 1 žuvies, 6 galanterijos, 4 javų, 2 stiklo ir porceliano, 2 namų ir žemdirbystės prekių, 2 aprangos, 3 anglių, konditerijos, odos gaminių, 8 audinių bei madingos aprangos(tarp jų Franzo Kanapyno (Kannapin), Alberto Kemsio (Kemsies), Gebr. Pričkolaičio (Pritzkoleit) krautuvės), 2 miltų, 4 papuošalų, 13 prieskonių ir bakalėjos, 4 gyvulių, 2 vyno, žvėrienos ir paukštienos, cigarų ir tabako parduotuvės. XX a. pradžioje Karaliaučiuje prekiauta žymių firmų iš Vienos ir Londono gaminiais, Rotho skrybėlių fabriko (įkurtas 1870) produkcija: fetrinėmis, šilkinėmis firminėmis vadinamosiomis vieniškomis damų skrybėlaitėmis, kailinėmis beretėmis, šiaudinėmis moteriškomis ir vyriškomis skrybėlėmis. Veikė G. P. Rotho specializuota parduotuvė. Brolių Siebertų drabužių parduotuvė Karaliaučiuje įkurta 1861, garsėjo gera gaminių kokybe. Prekiauta vakarinėmis suknelėmis, naujausiais skrybėlaičių modeliais. Mokančioms siūti pasiūlydavo leidinio Bunte Beyer-Schnitte iškarpų. Įvedus sutaupytų taškų naujovę net karo metu vyko gyva prekyba. Žinoma Karaliaučiaus parduotuvė – Hablerio gastronomas, veikė 1801–1944. Iš pradžių prekiauta prieskoniais, audiniais, kosmetika, kitomis prekėmis, vėliau egzotiškais vaisiais, delikatesais, firminiais likeriais. Parduotuvės buvo būdingiausi gyvenviečių centrų objektai, išsiskyrę savo reklamomis, vitrinomis ir kita; kasdienio visuomeninio gyvenimo svarbi dalis. Po baudžiavos panaikinimo (1807) krašte vis daugėjo lietuvininkams bei jų palikuonims priklausiusių parduotuvių, lietuvininkų palikuonys savo prekybos įmones steigė ir Karaliaučiuje (M. Spirgatis bei kiti). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir sovietinės okupacijos dešimtmečiais visos senosios parduotuvės suniokotos, sunaikinta jų buvusi įranga, reklamos ir kita; neišliko nė viena tradicinė parduotuvė.

Martynas Purvinas

MLEA

Iliustracija: F. W. Sieberto parduotuvė Šilutės centrinėje gatvėje, XIX a. pabaiga / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Tekstilės ir drabužių parduotuvės vitrina Gumbinėje, apie 1930 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Iliustracija: Miko Banaičio laikrodžių parduotuvės Tilžėje reklama, apie 1935 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Iliustracija: W. Brassato kepyklos parduotuvė Ragainėje, iki 1944 / Iš MLEA