Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Pajūrio žemuma, 1

Baltijos pajūrio žemuma.

Pajrio žemumà, 1, Baltijos pajūrio žemuma. Lietuvoje ištįsusi 30–40 km pločio ruožu išilgai Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių. Pajūrio žemumą sudaro Baltijos pakrantės (pajūrio lygumos), Vakarų Žemaičių lyguma ir Nemuno delta. Prie Pajūrio žemumos priskiriama Neringos pajūrio lyguma (Kuršių nerijoje). Pajūrio žemumos reljefą sudaro plokščios smėlingos jūrinės ir aliuvinės terasos, limnoglacialinės lygumos, plokščios ir banguotos moreninės bei fliuvioglacialinės lygumos, moreniniai kalvagūbriai, pavienės moreninės kalvos, šilų smėlio kauburiai ir kopos. Pajūrio žemumą vagoja ledyno tirpsmo vandenų išplauti senslėniai, kuriais teka Minija, Danė–Akmena ir kitos upės. Daugelis šių slėnių ir galinių morenų kalvagūbriai rodo paskutinio ledyno pakraščio padėtį. Dirvožemiai pelkiniai, aliuviniai, velėniniai jauriniai ar glėjiški. Yra didelių miškų, pelkių (Nemuno deltoje). Pakrantės ruožas apaugęs pušynais ir pajūrio smėlio augalija, prisitaikiusia prie vėjų, smėlio pustymo.

Antanas Mikalauskas

Iliustracija: Pajūrio žemuma: žvejai grįžta namo, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Kuršių nerijos kopos, supustytos vėjo, apie 1930 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio