Pabėtai

Pabtai, Pabčiai (vok. Pobethen, rus. 1946 Romanovo), bažnytkaimis, valsčiaus centras, seniūnija, dvaras Semboje, Žuvininkų apskrityje, 27 km į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus, 14 km į pietvakarius nuo Kranto, Pabėtų (Bėtos) upelio pakrantėje, senovinėje Bethen (Bėtos) žemėje. Minėti 1258 Pobeti, 1331 Pobeten. Apylinkėse rasti bronzos amžiaus dirbiniai liudijo apie prūsų– sembų senovinį gyvenimą. Prie upelio buvo piliakalnis ir prūsų pilis. Įsibrovę kryžiuočiai jos vietoje 1262 pastatė savo medinę pilį, 1283 ir 1289 sugriautą lietuvių. Po to pilies sienos išmūrytos iš akmenų ir plytų. 1320 minėtas kunigas Konradas; XIV a. pabaigoje iš akmenų su plytų intarpais sumūryta bažnyčia (iki tol melstasi pilies koplyčioje). Apylinkėse ilgai išliko senieji prūsų papročiai – 1510 ir 1530 minėti vaidilų aukojimai seniesiems dievams, daugelio vartota prūsų kalba. Gyventojai dalyvavo 1525 Sembos sukilime, sugriovė Pabėtų pilį. 1520–1540 kunigavo Mikelis Vilis (Michael Will), vienas pirmųjų perėjusių į liuteronybę. Įsigalėjus Reformacijai, kunigų pamokslus į prūsų–sembų kalbą turėdavo išversti vertėjai. Kunigas Abelis Vilis (1540–1575) (Abel Will), kunigaikščio Albrechto įpareigotas ir prūsų vertėjo Pauliaus Mėgoto iš Bygyčių padedamas, parengė III prūsiškojo katekizmo (Martino Liuterio Enchiridiono) vertimą, išleistą 1561 Karaliaučiuje. Pabėtuose ilgai laikytos pamaldos prūsų ir kitomis kalbomis. 1817 kulmiškajame kaime, dvare ir bajoriškoje karčemoje buvo 23 ugniakurai, gyveno 200 gyventojų, klebonijos sodyboje – 4 ir 35, kulmiškojo malūno sodyboje – 9 ir 55. Nuo seno veikęs vandens malūnas palaipsniui tobulintas, įrengtas didelis tvenkinys – ežeras. 1846 kulmiškajame kaime buvo 18 sodybų, gyveno 211 gyventojų, kulmiškajame dvare – 5 ir 75, klebonijos sodyboje 3 ir 40. Pabėtai 1905 valdė 327 ha žemės, ten buvo 54 gyvenamieji pastatai, gyveno 830 gyventojų. Tada Pabėtų dvaras valdė 400 ha žemės, ten buvo 9 gyvenamieji pastatai, gyveno 181 gyventojas. 1912 iš viso gyveno 1048 žmonės, veikė berniukų prieglauda Capernaum, privati mokykla, netoliese geležinkelio stotelė, pašto skyrius, 4 viešbučiai, daug krautuvių, amatininkų, dirbtuvių, vandens ir vėjo malūnai, pieninė su elektrine, 3 kalvės ir kita. Dirbo veterinaras Abromaitis (Abromeit), mėsininkas Maksas Kalvaitis (Kalweit). Buvo susiklostęs mūriniais pastatais užstatytas tvarkingas miestelis. 1939 gyveno 1358 žmonės, veikė lentpjūvė, vandens jėgainės. SSRS valdymo metais Pabėtai suniokoti, daug senų pastatų nugriauta. Apleista ir griūvančia bažnyčia – senosios baltiškos istorijos paminklu – susirūpinta sovietinės pertvarkos ir lietuvių Atgimimo metais, bandyta gelbėti jos liekanas. Vėliau tie griuvėsiai vėl palikti sunykimui ir niokojimui. 2000 dar buvo senų freskų žymės bažnyčios sienose, to pastato dalys, senos kryžiuočių pilies liekanos, pavieniai miestelio pastatai. Vietovardis iš upėvardžio Bėta, sietino su indoeuropiečių* bhe-t- „švytėti, šviesti, švisti“; prūs. bėtan „vakaras“ (prietema, šviesos išnykimas).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pabėtai ir malūno tvenkinys, XIX a. graviūra / Iš MLEA

Iliustracija: Pabėtų bažnyčia, kurios kunigas Abelis Vilis parengė III prūsiško katekizmo vertimą (išleistas 1561), apie 1600 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Pabėtų bažnyčios altorius, apie 1600 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Pabėtų bažnyčios griuvėsiai, 1991 / Iš MLEA

Iliustracija: Rytprūsių miesteliams būdingas Pabėtų mūrinis gyvenamasis namas su šonine mansarda ir puošniu prieangiu, puoštas tinko dekoro ir medžio drožiniais, 2001

Iliustracija: Mūrinis ūkinis pastatas su gerokai paaukštinta pastoge – ertikiu, 2002

Iliustracija: Išlikusi sena Pabėtų gatvė, 2002

Iliustracija: Vandens malūno betoninis latakas, 2002

Iliustracija: Pabėtų kryžiuočių pilies mūro liekana, 2002