Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Obeliškiai

bažnytkaimis ir valsčiaus centras Įsruties apskrityje.

Obelškiai (vok. Obelischken, Obehlischken, Abelischken, nuo 1938 Ilmenhorst, vėliau Schulzenhof, rus. Zelencovo), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Įsruties apskrityje, 14 km į pietvakarius nuo Įsruties, Auksinės upės kairiajame krante, 7 km nuo jos žiočių, prie plento Vypininkai–Trempai. Minėti 1540 Abelischken. XVIII a. kaimą supo Astraviškių ir kitos girios. XIX a. pradžioje Narkyčių parapijos žemdirbių kaime gyveno 140 žmonių ir buvo 30 ugniakurų. 1858 precentoriaus šeimoje gimė būsimasis superintendentas Theodoras G. Struckas. 1871 bažnytkaimyje gyveno 397 žmonės, buvo 37 gyvenamieji namai. Per Obeliškius nutiestas plentas. 1888 pastatyta raudonplytė neogotikinė bažnyčia, 1889 – jos bokštas (Obeliškių parapija). 1905 gyveno 358 žmonės, buvo 44 gyvenamieji pastatai, valdyta 438,4 ha žemės. 1912 gyveno 332 žmonės; veikė pašto, telegrafo ir telefono skyriai, 2 įvairių prekių krautuvės. Buvo vidutinėgyvenvietė paplentėje, keli viensėdžiai pagiryje. 1939 gyveno 415 žmonių, veikė mokykla, karčema, lentpjūvė, baldų dirbtuvė. SSRS valdymo metais Obeliškiai suniokoti – dauguma pastatų ir sodybų nugriauta, bažnyčia paversta sandėliu, vėliau apleista ir sugriuvo (1993 stovėjo tik sienos).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

W. Fridericis vietovardį siejo su krivio vardu Appeles.

L: Friderici W. Über die Lage Romow’s oder Romowe’s der Oberpriester im heidnischer Preussen // Altpreussische Monatsschift, 1874, B. 13.

Jurgis Mališauskas

Iliustracija: Pakeliui į Obeliškius, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio