Nogatė

Nogatė, Nagata (vok. Nogat), Rytprūsių upė, Vyslos dešinioji šaka. Ilgis 62 km, baseino plotas 1325 km². Nuo Vyslos atsišakoja ties Weißenbergu (dab. Biala Gura, Lenkijoje). Teka lėkšta, sausinimo griovių suraižyta Vyslos deltos žemuma. Netoli Elbingo sudaro antrinę deltą ir keliomis šakomis įteka į Aismares. Didžiausias intakas Liva. Nogatė laikoma prūsų genčių ilgaamže vakarine riba. Nogatės pakrantėmis iš Torunės nuo 1230 žygiuodavo kryžininkai į prūsų žemes, 1233 įkūrę Marienverderį, 1237 – Elbingą. Nogate tada plukdyti užkariautojų kroviniai. 1274 dešiniajame krante įkurtas Marienburgas – Kryžiuočių ordino sostinė. Vėliau taikos metais Nogatė buvo svarbus prekybos kelias, juo plukdyti kroviniai iš Vyslos baseino į Elbingą ir Karaliaučių. Dėl laivybos ilgai varžėsi Elbingas ir Dancigas (įsikūręs prie Vyslos kairiosios šakos), siekdami savo naudai pakeisti upių vagas ir nuotėkį. Nogatės vaga kito įvairiais amžiais, keisdama ir apylinkių gyvenimą. Dar XIII a. pabaigoje ir 1554 įrengta patogesnė įplauka į Nogatę; 1847–1853 nutiestas Vyslos–Nogatės kanalas. Dėl didelių potvynių 1916 ties Weißenbergu Nogatę atitvėrus šliuzu nuo Vyslos, jos nuotėkį pradėta reguliuoti priklausomai nuo žemės ūkio, laivybos ir elektrinės poreikių. 1919–1939 Nogate ėjo siena tarp Dancigo zonos ir Rytprūsių. Vaga reguliuota, pagilinta, kai kur pakeista jos kryptis. Srovės greitis 0,1–0,4 m/s. Daugelyje vietų krantus iš abiejų pusių nuo potvynių saugo pylimai.

Algirdas Rainys

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nogatė. Rytprūsiai, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (HerderInstitut e. V. Bildarchiv)