Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Neuhausen

Noihauzenas, bažnytkaimis ir valsčiaus centras Semboje.

Neuhausen, Nòihauzenas (vok. Neuhausen, rus. Gurjevsk), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Semboje, 11 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus miesto centro, 25 km į pietvakarius nuo Kuršių marių, prie geležinkelio Karaliaučius–Labguva–Tilžė. Lautės upelio ištakos kairiajame krante buvo sena prūsų sembų gyvenvietė su pilimi. Kryžiuočių nukariautame krašte 1292 pastatyta Sembos katedros kapitulos pilis. Piečiau prie tvenkinio Kryžiuočių ordinas XIV a. pabaigoje pastatė 2 aukštų mūrinį vandens malūną; iš akmenų ir plytų sumūryta bažnyčia (1400 išplėsta). Prie pilies (vok. Neues Haus – Naujapilė) kūrėsi karčema, amatininkų gyvenvietė (vok. Lischke), žemdirbių kaimas. Po Reformacijos 1525 pilis tapo Sembos vyskupo Georgo Polenzo būstine, kunigaikščio Albrechto vasaros rezidencija. Turtinguose medžioklės plotuose (vadinamajame Naujajame Žvėryne) tai buvęs ir prieglobstis kilmingiems medžiotojams, puotų vieta. 1770 įkurta justicijos valdyba, Neuhausenas buvo vietos administracinis centras. XVIII a. gyvenvietę sudarė 3 dalys: dvarvietė (su pilimi, miškų valdyba ir kita), šiauriau – pakelės kaimas, piečiau (prie tvenkinio ant Lautės) – vandens malūno sodyba. 1814 karališkasis domenas padovanotas feldmaršalui Bülowui. XIX a. viduryje karališkajame dvare buvo 15 gyvenamųjų pastatų, ten gyveno 245 žmonės; kaime tada gyveno 287 žmonės ir buvo 26 gyvenamieji pastatai. Malūno sodyboje gyveno 26 žmonės ir buvo 2 gyvenamieji pastatai. Po 1842 senojoje piliavietėje įrengti neogotikiniai dvaro rūmai. XIX a. per Neuhauseną nutiestas plentas Karaliaučius–Labguva. 1905 Neuhauseno kaime gyveno 380 gyventojų ir buvo 34 gyvenamieji pastatai; valdyta 379,1 ha žemės. Dvaro valdose gyveno 206 žmonės, buvo 12 gyvenamųjų pastatų; valdyta 524,6 ha žemės. XX a. pradžioje pro Neuhauseną nutiestas siaurasis geležinkelis Karaliaučius–Tepliava. 1913 pastatyta katalikų koplyčia. XX a. pradžioje gyvenvietė labai plėsta, jos pietvakarinėje dalyje miške statant didelę vilų koloniją Neuhausen–Tiergarten Karaliaučiaus gyventojams. 1939 gyveno 4198 gyventojai. SSRS valdymo metais pilis naudota dirbtuvėms, bažnyčia paversta klubu, vėliau sandėliu (po 1991 atstatyta kaip stačiatikių maldos namai). Neuhauseno liekanas apsupo sovietinių statybų kvartalai.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Neuhauseno bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Neuhauseno kryžiuočių ordino pilis, iki 1944 / Iš MLEA