nerštas

neštas, žuvų dauginimosi būdas. Pagal neršto vietas ir būdus krašto žuvys skirstomos į litofilines (neršia ant akmenų, pvz., eršketas, lašiša), fitofilines (ant vandens augalų, pvz., lydeka, karšis, raudė), litofitofilines (ant mineralinio–augalinio substrato, pvz., stinta, sterkas, sykas), pelagofilines (neršia vandens masėje, pvz., perpelė, ožka, aukšlė). Dauguma žuvų neršia pavasarį–vasaros pradžioje, kai kurios – vėlai rudenį ir žiemos pražioje (pvz., sykas, lašiša, vėgėlė). Vienos žuvys visus ikrus išneršia iš karto (pvz., ešerys, lydeka, kuoja), kitos neršia porcijomis (pvz., lynas, pūgžlys, žiobris). Nerštas nuo seno rūpėjo krašto žvejams: sekta, kada susiburs neršti plaukusios žuvys; tada pasirinktos atitinkamos žvejybos vietos bei žūklės įrankiai. Pelnytasi iš žuvų ikrų (dar skaitykite kaviaras). Dėl uolios žvejybos neršto metu mažėjo žuvų ištekliai.

Kazys Gaigalas

MLEA