Nemuno deltos melioracijos darbai
Nẽmuno dèltos meliorãcijos darba. Upių ir jų atšakų pakrantėse įsikūrę deltos gyventojai nuo seno siekė apsaugoti savo sodybas nuo potvynių ir ledonešių, nusausinti žemės plotelius daržams, pagerinti ganyklas. Kai kur bendruomenės imdavosi ir didesnių darbų – nuo pagrindinės vagos atkirsdavo mažesnes protakas, pildavo apsauginius pylimėlius, kasdavo ilgesnius sausinimo griovius; taip palaipsniui kultūrinta gyvenviečių aplinka. Delta sausėjo pagrindines upes pritaikius laivybai (pagilinus, ištiesinus), iškasus kanalus (dar skaitykite keliai (vandens keliai)). Pvz., 1414–1422 Kryžiuočių ordinas iškasė kanalą nuo Didžiosios Samanynės pelkės iki Kuršių marių. 1716 krašto valdžia pradėjo statyti apsauginius pylimus. 1744 paaukštinti dar 1715 statyti pylimai Kryžionų apylinkėse. 1760 iškastas kanalas Šnekė–Medlaukis. Nuo 1806 aukštinti Gilijos pakrančių pylimai (statyti dar 1664). 1859 įsteigta Linkūnų–Kryžionų sausinimo draugija (dar melioracijos raida). 1865 sureguliuotos ir pylimais apjuostos Šalteikė, Šnekė ir Kurvė. 1866 pastatyta siurblinė Juodgaliuose, 1869 – prie Šnekės, 1870–1871, 1873 – trys siurblinės prie Šalteikės, 1879–1881 – prie Kurvės. XIX a. pabaigoje pradėta masinė siurblinių statyba, įrengiant polderius. Parengus pylimų, kanalų, siurblinių projektus bei juos įgyvendinus itin pasikeitė deltos pietinė dalis – ten intensyviam žemės ūkiui pritaikyti didelių drėgnų žemių plotai. Klestėjusius plotus bei ten buvusią melioracijos įrangą nuo 1944 pabaigos suniokojo SSRS valdymo metai.
L: Schickert. Wasserwege und Deichwesen in Memelniederung. Königsberg, 1901; Danckwerts, Matz, Hagen. Die Eindeichung und Entwässerung des Memeldeltas. Berlin, 1902; Heinemann O., Stüwe K. Bedeutung landwirtschaftlicher Meliorationen in OstpreuÜen. Königsberg, 1933.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Melioracijos griovys Nemuno deltoje šalia kaimo keliuko / Iš Walterio Engelhardto knygos „Ein Memel Bilderbuch“, 1936