Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Nemirseta

Nemerzatė, kaimas Klaipėdos apskrityje, Karklininkų parapijoje, Kretingalės valsčiuje.

Nẽmirseta, Nẽmerzatė (vok. Nimmersatt), kaimas Klaipėdos apskrityje, Karklininkų parapijoje, Kretingalės valsčiuje; Baltijos jūros pakrantėje, 21 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 11 km į šiaurės vakarus nuo Kretingalės. Gyventa nuo seno: aptikta Romos imperijos monetų, geležies amžiaus (III–IV a.) archeologinių radinių. Nuo Melno taikos šimtmečius buvo šiauriausia Rytprūsių, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenvietė prie valstybinės sienos, pasienio perėjimo punktas, žinomas kontrabandos centras. 1503 minėti užeigos namai. XVIII a. pro Nemirsetą pajūriu ėjo senasis vieškelis Klaipėda–Palanga–Kuršas. Piečiau Nemirsetos buvo pašto stotis (vok. Posthalterei). Nuo 1777 veikė Nemirsetos pradinė mokykla. XIX a. pradžioje žemdirbių kaime gyveno 121 gyventojas ir buvo 18 ugniakurų. XIX a. viduryje kaime gyveno 240 žmonių (tarp jų 9 katalikai ir 3 žydai), buvo 20 gyvenamųjų pastatų, kalbėta daugiau lietuviškai nei vokiškai. 1904 įsteigta Kareivių, 1907 – Bulių laikymo draugija. 1905 kaime gyveno 236 žmonės (iš jų 212 kalbėjo lietuviškai, 5 buvo žydai), buvo 40 gyvenamųjų pastatų, valdyta 613,5 ha žemės. XX a. pradžioje pajūriu driekėsi keliolika mažų žvejų sodybėlių, stovėjo gelbėjimo stotis, o pietiniame pakraštyje – signalinis bokštas (ten iškeldavo perspėjimus apie audrą). Kaimo šiauriniame gale paplentėje buvo muitinė. Paplentėje dar stovėjo užeigos namai, kurhauzas (tarpukariu ten lankydavosi ir poilsiautojai iš Palangos), mokykla, kalvė. Veikė 3 vėjo malūnai. Laukininkų dideli viensėdžiai driekėsi ryčiau plento – derlingose žemėse. 1912 kaime ir pajūrio kurorte gyveno 365 žmonės. Malūnininkas buvo F. Baltrusch [Baltrušis], mėsininkas B. Baltrusch, kalvis F. Dopat [Dopaitis], siuvėjai Kunkis, Labrenzas ir Schilmiskis [Šilmiškis], batsiuvys Kunkis. Veikė pašto ir telegrafo skyriai. 1925 gyveno 197 gyventojai. Veikė keli viešbučiai vasarotojams. Vis daugiau poilsiautojų iš Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos apsistodavo vietos gyventojų sodybose. 1941 gyveno 382 gyventojai. Sovietinės okupacijos metais Nemirseta suniokota, pajūryje įsikūrus sovietinei kariuomenei. Vietovardis sudurtinis iš asmenvardžio Nemira ir kuršių-latvių seta „kiemas, aptvertas tvora“.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Erikas Purvinas

Iliustracija: Prūsijos pasienio stulpas, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Žiemos kelias į Žemaičius, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Palvė ties Nemirseta, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Nemirsetos kurhauzas, jo salė ir sodas, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio