Mažosios Lietuvos
enciklopedija

nėgė

minoga, devynakė, apskritažiomenių klasės, nėginės šeimos žuvis.

ngė, minogà, devynãkė, apskritažiomenių (Cyclostoma) klasės, nėginės (Petromyzonidae) šeimos žuvis, turinti purią gleivėtą bežvynę odą. Dauguma rūšių gyvena jūrose, tačiau yra gėlavandenių bei prisitaikiusių gyventi jūroje ir gėlame vandenyje. Mažojoje Lietuvoje aptinkamos 3 nėgių rūšys. Nėgių lervos skiriasi nuo suaugusių, vadinamų vingiliais arba graužavirbomis. Jūrinės nėgės (lot. Petromyzon marinus) šviesiai žalios spalvos su tamsiai durpinės arba tamsiai žalios spalvos raštais. Ilgis iki 1 m, svoris – 3 kg. Nasrai dantyti, aštrus liežuvis. Neršti keliauja pavasarį į gėlą vandenį. Vislumas 1200–236 000 ikrų. Suaugusi nėgė maitinasi parazituodama, prisisiurbdama prie kitos žuvies. Upinė nėgė (lot. Lampetra fluviatilis) 32–50 cm ilgio, 80–130 g svorio. Nugara būna melsvos ar žalsvos spalvos, pilvas – sidabriškai baltas. Gyvena Baltijos jūros baseine. Nėgių buvo gausu Kuršių mariose, ypač apie Rusnę. Nėgės dukart per metus plaukia neršti į gėlus vandenis. Suaugusi siurbia kitų žuvų kraują, bet nėges pačias ryja unguriai ir vėgėlės. Mažoji nėgė (lot. Lampetra planeri), gėlavandenė sėsli forma, nebemigruojanti į jūrą subręsti. Retkarčiais aptinkama kai kuriuose Nemuno ir Kuršių marių intakuose. Per 4–5 metus užauga iki 12–20 cm ilgio, neršia pavasarį; iš ikrelių išsiritusios lervos auga maitindamosios detritu ir smulkiais dugno organizmais.

LE

Kazys Gaigalas

MLFA

Iliustracija: nėgė

nėgių gaudymas. XIX a. Kuršių mariose, Minijoje ir Nemuno žemupyje tuo vertėsi daug žvejų. Daugiausia sugaudavo mariose prie Juodkrantės, Minijoje ir Nemuno deltos atšakose, žemiau Gilijos. Tuomet didžiausias metinis laimikis vien tik Skirvytėje buvo 240 000 žuvų. 1930–33 laimikiai siekė 301–527 cnt žuvų. Nėgės gaudytos varžomis užtvertose upių srovėse, kai pavasarį būriais eidavo neršti. Sugautas nėges marinavo ar konservavo. Praeityje nėgių buvę gausu (upeliuose vaikai jas krepšiais semdavę). Įvairiai paruoštos nėgės buvo žinomas skanėstas. Sovietinės okupacijos metais dėl Nemuno baseino užteršimo nėgių labai sumažėjo.

L: Gaigalas K. Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba. Klaipėda, 2001.

MLEA