Mažosios Lietuvos
enciklopedija

navigacijos ženklai

statiniai ir objektai, įrengiami krante ir vandenyje laivybos saugumui užtikrinti.

navigãcijos ženkla, statiniai ir objektai, įrengiami krante ir vandenyje laivybos saugumui užtikrinti (švyturiai, uostų ir įplaukų žiburiai, locmanų bokštai, bakenai, bujos, stiebai). Nuo seno į Klaipėdą plaukusiems laivams natūraliais navigacijos ženklais buvo Juodkrantės miškas, Olandų kepurė bei Klaipėdos bažnyčių bokštai. Klaipėdos uoste nuo XVII a. įplaukimo į uostą kryptį žymėjo 2 krante pastatyti mediniai vedlinės bokštai. Nuo XIX a. juos pakeitė 37,5 m aukščio metalinis (tebėra išlikęs) ir 29 m aukščio medinis bokštai. Prie vandens stovėjo dar vienas 20 m aukščio medinis signalinis bokštas. Nuleidžiant juos signalizuota, kad plaukti į uostą pavojinga. Tam tikra signalų – navigacijos ženklų sistema naudota švyturyje ir Locų bokšte. Vedlinės pastatytos sudėtingesnėse Kuršių marių įplaukose: Gilijos, Nemunyno, Deimės ir kitų upių žiotyse. 1796 pradėjo veikti Klaipėdos švyturys, 1867 (63) – švyturys Ventės rage, 1866 – signalinis žibintas Nemunyno žiotyse, 1867 – Rasytėje, 1868 – švyturys Labagyne ties Deimės žiotimis, 1874 – Nidoje, 1900 – Pervalkoje. Signaliniai žibintai įrengti Smeltėje, Juodkrantėje, Krante, Karklėje. Navigacijos ženklai vandenyje – įvairūs plūdurai, rodantys laivakelių – farvaterių ribas, seklumas, nuskendusius objektus ir kitas pavojingas laivybai vietas. XVII a. pavojingos vietos sudėtingoje ir nuolat kitusioje įplaukoje į Klaipėdos uostą pradėtos žymėti plūduriuojančiomis inkaruotomis statinėmis; 1747 jomis pažymėtos plaukimo ribos. 1821 įplauka pažymėta iš kairės priimamuoju plūduru ir 4 statinėmis su vėliavomis, iš dešinės – 5 statinėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių mariose nuo Kiaulės nugaros iki Nidos farvaterį žymėjo 60 raudonų, juodų, baltų, žalių (ties Preila), su baltomis ir raudonomis bei raudonomis ir juodomis juostomis bujų. Jos buvo pažymėtos numeriais, raidėmis, įrašais. Marių laivybai tarnavo jūrinis Nidos ir specialūs marių švyturiai ties Birštvyno ir Ventės ragais. Kuršių marių žvejams dar padėdavo vėjų bokštai: vedlinės ir kiti aukšti stiebai naudoti perspėjimo ženklams apie artėjančią audrą ir kita iškelti.

Romaldas Adomavičius

Kostas Frankas

Iliustracija: Rytprūsių vidaus vandenų navigacijos ženklai: 1 ir 2 – plaukiojantys bakenai; 3 – medinė signalinė vedlinė; 4 – šviečiantis plūduras; 5 – plūduras su varpu; 6, 7, 8 – raudonas plūduras su rangautu; 9, 10, 11 – juodas smailusis plūduras; 12 – bukasis plūduras; 13 – eferentinis plūduras (buja); 14 – statinės pavidalo plūduras (buja); 15 – dešiniojo borto (žiūrint iš laivagalio) bakenas; 16 – kairiojo borto bakenas; 17 – dešiniojo borto prisišvartavimo polis; 18 – kairiojo borto prisišvartavimo polis; 19 – dešiniojo borto smaigčių ženklai (stiebai); 20 – gairė; aptveriamieji ženklai: 21 – iš šiaurės; 22 – iš pietų; 23 – iš rytų; 24 – iš vakarų; 25 – perspėjamasis ženklas, kad yra sekluma ar sudužęs laivas / Iš Martyno Purvino rinkinio