Naumiestis

keleto pasienio gyvenviečių, įkurtų Paprūsėje po Melno taikos, pavadinimai.

Naũmiestis, taip vadintos pasienio gyvenvietės, kurtos Paprūsėje po Melno taikos plėtojant ryšius tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos kunigaikštystės (tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos). Jos kurtos ties svarbiais prekybiniais keliais prie tuometinių muitinių. Naumiesčiai tapo pasienio prekybos bei kontrabandos centrais, lietuviškos spaudos draudimo metais jų apylinkėse darbavosi knygnešiai. Nuo seno Naumiesčiuose apsigyvendavo išeiviai iš Prūsijos, o jų apylinkių gyventojai keldavosi gyventi į Mažąją Lietuvą; taip vis stiprėjo ryšiai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos: lietuvininkų giminės apsigyveno abipus valstybių sienos. Pamažu Naumiesčiuose kūrėsi evangelikų liuteronų parapijos, statyti jų maldos namai. Nemaža Naumiesčių šviesuolių (kunigų, mokytojų) buvo susiję su Mažąja Lietuva.