Naujoji Apaštalų Bažnyčia

Naujóji Apãštalų Bažnýčia, krikščioniška konfesija, kilusi iš XIX a. Anglijoje išplitusio irvingistų judėjimo. 1832 paskelbtas Katalikiškos apaštališkos bažnyčios įkūrimas. Judėjimas greitai išplito į Šveicariją ir Vokietiją. Viena pirmųjų (kontinentinėje Europoje) bendruomenių susikūrė Klaipėdoje (apie 1832–1839), jai priklausė maždaug 20 žmonių (daugiausia škotų kilmės). Po 1863 bendruomenė atsirado Karaliaučiuje (jis tapo regioniniu Naujosios apaštalų bažnyčios centru), 1867 turėjo 411 narių, po kelerių metų jų skaičius padvigubėjo. 1898 įsteigta Tilžės parapija. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos (1923) dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikė Klaipėdos, Priekulės, Paleičių, Saugų, Stalupėnų ir Šilutės parapijos. Seniausia iš jų – Šilutės, įsteigta 1902, padedant Tilžės parapijai. Steigimo metu ji turėjo apie 150 tikinčiųjų, 1934 – 250. Jos maldos namai veikė iki 1944. Klaipėdos parapija įsteigta 1910, t. p. padedant tilžiškiams. Klaipėdos ir Priekulės parapijos turėjo savo pastatus. Sovietų okupacijos metais Naujosios apaštalų bažnyčios veikla krašte nutrūko. 1992 II 14 Lietuvoje atkurta. Jos parapijos veikia Šilutėje ir Klaipėdoje.

Iliustracija: Naujosios apaštalų bažnyčios pastatas Šilutėje, 2004