naktigonė

naktgonė, bendras kaimo arklių bei ariamųjų jaučių ganymas vasaros ir rudens naktimis aptvertose ganyklose (vok. Roßgärten). Į naktigones jodavo šeimos jaunesni nariai (dažniausiai vaikinai), samdiniai, rečiau šeimininkas. Vaikai ir bernai ganė arklius, o mergos – jaučius (atskirai nuo arklių). Bendrose kaimo ganiavose naktigoniai ganė pasikeisdami: vieni miegodavo, kiti budėdavo prižiūrėdami gyvulius. Jei kaimo ganyklos būdavo toli, rudenį, nuėmus derlių, naktigoniai arklių ganyti išjodavo ištisoms savaitėms. Naktigoniai susikurdavo laužą, kepdavo bulves, dainuodavo dainas, sekdavo pasakas, krėsdavo pokštus. Carlas Cappelleris rašė, kad XIX a. Stalupėnų apskrityje per naktigones pasakota daug pasakojimų. Daugiausia naktigoniai kalbėdavo apie piktas dvasias ir vaiduoklius. Taip pasipasakodami ir naktį praleisdavo.

L: Kapeleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno // Lietuvininkai. V., 1970, p. 353.