muzikos kritika

mùzikos krtika krašte susiklostė XIX a. Žymiausi muzikos kritikai dirbo Karaliaučiuje. Vienas pirmųjų profesionaliųjų kritikų F. Raabė daugiausia rašė Hartungo laikraščiui (vok. Hartungschen Zeitung), 1833 paskelbė recenzijas apie Schneiderio oratoriją Pasaulinis teismas (vok. Das Weltgericht) ir E. Sobolevskio operą Veleda. Kiti muzikos kritikai dirbo Karaliaučiuje: L. Köhleris, E. Sobolevskis, C. Bernekeris, Friedrichas A. Gottholdas, G. Dömpke. Buvusio fortepijono ir muzikos teorijos pedagogo, Karaliaučiaus operos kapelmeisterio L. Köhlerio straipsniai rodė jo puikų estetinį bei meninį išsilavinimą. Jo straipsniai apie fortepijoninės muzikos istoriją, parengti ir išleisti tos muzikos kompozitorių leidiniai lėmė jos atgimimą Rytprūsiuose. Jis ypač daug rašė apie R. Wagnerio muziką. E. Sobolevskis kritikavo L. Köhlerio mintis ir R. Wagnerio muzikos aukštinimą. Savo nuomonę išdėstė straipsnyje Reakcionieriški laiškai (vok. Reaktionäre Briefe), išspausdintame Rytprūsių laikraštyje (vok. Ostpreußische Zeitung). E. Sobolevskio muzikos kritikos straipsniai spausdinti žymiuose Vokietijos leidiniuose: Naujasis muzikos žurnalas (vok. Neue Zeitschrift für Musik), Naujasis Berlyno muzikos laikraštis (vok. Neue Berliner Musik-Zeitung) ir kiti. Vertingi F. A. Gottholdo straipsniai, aptariantys liaudies dainas, muzikos instrumentus, bažnytines giesmes; vienas jų Apie kankles ir lietuvių liaudies melodiją (vok. Über die Kanklys und die Volksmelodien der Litthauer; 1847 išspausdintas Karaliaučiaus leidinyje Neue Preussische Provinzial-Blätter ). F. A. Gottholdo straipsnis Bandymas apie muzikos imitaciją, kanoną ir fugą (vok. Versuch über die musikalische Nachahmung, den Kanon und die Fuge) padėjo suprasti senosios bžnytinės muzikos kūrimo dėsnius. 1863 pradėtas leisti vienintelis Karaliaučiaus periodinis muzikos leidinys Šiaurės Vokietijos muzikos laikraštis (vok. Nord-Deutsche Musik-Zeitung; red. A.Pabstas). Jame spausdintos recenzijos apie įvairius muzikos kūrybos, atlikimo bei muzikinio gyvenimo klausimus, straipsniai apie aktualias laikmečio muzikinės kultūros problemas. Jame straipsnius skelbė kompozitorius ir muzikos kritikas C. Bernekeris. Vienas profesionaliausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Rytprūsių muzikos kritikų G. Dömpkė rašė straipsnius įtakingiausiems Vokietijos žurnalams, daugiausia žurnalui Gegenwart [Dabartis]. Nuo 1887 jis gyveno Karaliaučiuje ir rašė muzikos kritikos straipsnius leidiniams Visuotinis laikraštis (vok. Allgemeine Zeitung), Hartungo laikraštis ir kitiems. Savo darbuose Dömpke nagrinėjo J. S. Bacho, J. Brahmso muziką, pasisakė prieš R. Wagnerio kai kuriuos kūrybinius principus. Nuo XIX a. vidurio Rytprūsiuose prasidėjo muzikos istorijos plėtotė. Ji susijusi su F. A. Gottholdo darbais bei 1852 G. Döringo istoriniu veikalu Zur Geschichte der Musik in Preußen [Apie muzikos istoriją Prūsijoje]. Tai pirmasis mokslinis darbas, kuriame aprašyta Rytprūsių ir Vakarų Prūsijos muzikinė raida. Muzikos istorijai svarbus 1854 išleistas E. A. Hageno veikalas Theatergeschichte Alt-Preußens [Senosios Prūsijos teatro istorija]. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje išaugo muzikos kritikos vaidmuo. Karaliaučiaus Friedricho kolegijos muzikos mokytojas ir kritikas O. Ungewitteris parašė darbų apie bažnytinės muzikos istoriją, aptarė bažnytinio giedojimo ypatumus. Karaliaučiaus universiteto teologijos prof. Friedrichas Zimmeris parašė darbą Königsberger Kirchenliederdichter und Komponisten [Karaliaučiaus bažnytinių giesmių poetai ir kompozitoriai]. Minėtina F. Zanderio studija Zur Musikgeschichte Königsbergs [Apie Karaliaučiaus muzikos istoriją].

Daiva Kšanienė