muzikiniai teatrai
muzikniai teãtrai, Mažosios Lietuvos miestuose (Karaliaučiuje, Tilžėje, Klaipėdoje) pradėjo kurtis XVIII a. Jie buvo mišrūs, veikdavo kartu su dramos trupėmis. Muzikinių teatrų ištakos sietinos su XIV a. pradžioje rengtais religinio turinio vaidinimais miestų aikštėse, gatvėse, turguose, prie Karaliaučiaus pilies sienų. XVI a. prasidėjus Reformacijai, religiniai vaidinimai neberengti. 1755 Karaliaučiuje įkurtas nuolatinis muzikinis teatras. Jame statytos daugiausia vokiečių autorių dramos su muzika, vodeviliai. XIX a. pradžioje pastačius operos teatro didelį pastatą, Karaliaučiaus teatras tapo vienu geriausių Rytų Europoje. Jame statytos operos, vodeviliai: W. A. Mozarto Don Žuanas, L.von Beethoveno Fidelio, G. Verdi Otelas, C. M. von Weberio Oberonas, V. Bellini Norma, G. Donizetti Lukrecija Bordžia, G. Bizet Karmen, R. Wagnerio Tristanas ir Izolda, H. G. Goetzo Užsispyrėlės sutramdymas, H. Hoffmanno Armin, Edmundo von Weberio Jėgos pašventimas ir kiti. Teatro direktoriai: Möseris, Prägeris, Schröderis, Hübschas ir kiti. 1836 Karaliaučiaus operos kapelmeisteriu dirbo R. Wagneris. XIX a. pabaigoje teatras (vadovas dirigentas M. Brodė) buvo labai populiarus. Karaliaučiuje dažnai vykdavo kitų Vokietijos muzikinių teatrų gastrolės. 1912 mieste pastatyti nauji teatro rūmai. Po Pirmojo pasaulinio karo Karaliaučiaus operos teatro veikla dar labiau suaktyvėjo. Jis tapo vienu svarbiausių Vokietijos imperijos rytinėje dalyje. 1816 įkurtas Tilžės teatras, vadintas Komedijų namais (vok. Komödienhaus), veikė su pertraukomis. 1893 įkurtas nuolatinis teatras, pastačius naują pastatą (direktorius Hanemannas) iš miestiečių surinktų aukų. Tilžės operos teatras buvo vienas pajėgiausių krašte. 1785 įkurtas Klaipėdos muzikinis teatras.
Dar skaitykite Karaliaučiaus teatrai.
Daiva Kšanienė
Iliustracija: Tilžės teatras, XX a. pradžia / Iš MLEA