Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Mozūrijos kanalas

kanalas, jungiantis Mauro ir Rėžavo ežerą su Alnos upe.

Mozrijos kanãlas (vok. Masurischer Kanal, rus. Mazurskij Kanal, lenk. Kanal Mazurski) eina per Girdavos, Unguros ir Vėluvos apskritis. Ilgis 53 km. Jungia Mozūrijos ežeryne telkšančius Mauro ir Rėžavo ežerą su Alnos upe (21 km nuo jos žiočių). 22 km ilgio pietrytinis ruožas nuo 1945 priklauso Lenkijai, šiaurvakarinė dalis – Karaliaučiaus krašte. Mozūrijos kanalo idėja kilo dar Kryžiuočių ordino laikais, norint Mozūrijos išteklius (medieną ir kita) patogiu vandens keliu gabenti į Karaliaučių ir Vakarų Europą. Vėliau tuo rūpinosi Friedrichas I. XVI a. pabaigoje kartografai J. Naronskis ir kiti rengė ežeryno žemėlapį, būsimo Mozūrijos kanalo schemą. 1764 parengtas Mozūrijos kanalo statybos planas. Iki 1776 iškasta 50 km. Vanduo iš Mauro ežero pradėjo tekėti į Alną. XVIII a. pabaigoje nebaigtas Mozūrijos kanalas apleistas. 1864–1908 rengtas didelis kanalo projektas. Statybos darbus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Norėdami įveikti tarp Mauro ežero ir Alnos 111 m aukščio skirtumą, vokiečiai įrengė 10 šliuzų (iš jų 5 dabar yra Lenkijos pusėje). 1922–1934 dėl nutrūkusio finansavimo statybos apmirė. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Mozūrijos kanalas liko nebaigtas (atlikta apie 90% darbų). Šliuzai Lenkijos pusėje išliko (veikia tik Gujos šliuzas), Rusijos pusėje likę šliuzai suniokoti. Kanalo plotis 22–30 m, gylis 3–5, sėkliuose 0,4 m. Mozūrijos kanalas kerta Įsruties–Girdavos ir Unguros–Rastenburgo geležinkelį, Astraviškių girią.

Algirdas Rainys

Martynas Purvinas

MLFA

Iliustracija: Mozūrijos kanalo šliuzas / Iš MLEA

Iliustracija: Buvęs Mozūrijos kanalo šliuzas, 2004