Molynė

Molỹnė (vok. Moulienen, 1938 Moulinen, rus. Michailovka), dvaras, kaimas, seniūnija ir valsčiaus centras Ragainės apskrityje, Kraupiško parapijoje, Įsros upės dešiniajame krante, 27 km į pietus nuo Ragainės, 2,5 km į pietvakarius nuo Kraupiško, prie plento Įsrutis–Ragainė ir siaurojo geležinkelio Įsrutis–Kraupiškas. Įsros šlaito slėnyje ties Molyne žinotas piliakalnis, apie kurį užrašyta padavimų. Molynės valsčius kūrimosi metu buvo ištisai lietuvininkų apgyventas, po didžiojo maro 1736 iš 238 šeimų 174 (72,8%) buvo lietuvininkų šeimos. Tačiau 1905 iš 1640 gyventojų teliko 83 (5,5%) lietuvininkai. XIX a. pradžioje karčemoje ir kalvėje buvo 15 gyventojų 2 sodybose, o kilmingajame pagrindiniame dvare (vok. Hauptgut) buvusiame karališkajame palivarke buvo 80 gyventojų 7 sodybose. XIX a. viduryje kilmingajame dvare buvo 200 gyventojų 24 sodybose. Molynė valdė 2777 margus ir 72 rykštes žemės, laikė 46 arklius, 124 galvijus, 1105 avis, 112 kiaulių. Veikė mokykla. Užsiimta verslais ir amatais. XX a. pradžioje dvaras kartu su Naujosios ir Mažosios Molynės palivarkais valdė 697 ha žemės (iš jų 507 ha daržų ir arimų, 110 ha pievų). Veikė pieninė ir plytinė, kur tvarkėsi Paleit (Palaitis). XX a. pradžioje dvaro sodyba su dideliais ūkiniais pastatais buvo Įsros slėnio aukštame krante. Šlaito terasoje buvo įrengti daržai. Slėnyje paplentėje buvo darbininkų sodybos, o šiauriau – didelė plytinė su molio karjeru. Ties plytine siaurojo geležinkelio atšaka Pilupės upelio griova kilo į viršutinę terasą, eidama Ragainės link. 2 km į vakarus aukštumose buvo Mažosios Molynės palivarkas – sodyba su keliais dideliais ūkiniais pastatais. 1,5 km į šiaurę buvo Naujosios Molynės palivarkas netoli nuo plento Kraupiškas–Žiliai. 1938 gyveno 204 gyventojai. Sovietmečiu Molynę suniokota, 1994 rasta nedaug senų pastatų.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Molynės dvaro sodybos išlikę didieji ūkiniai pastatai Įsros slėnio krante, 1994