mirties bausmė
mirtiẽs bausm, kriminalinės bausmės rūšis. Senojoje prūsų ir lietuvių teisėje mirties bausmė vadinta kaklo bausme arba bausme kaklu. Iš pradžių reiškė mirties bausmę apskritai arba mirties bausmę pakariant (taip daugiausia bausti vagys iš paprastojo luomo žmonių). XVI a. šiuo terminu žymėtas tik įsiskolinusio žmogaus laikinas perdavimas kreditoriaus valiai (grąžinęs arba atidirbęs skolą, toks skolininkas vėl tapdavo laisvas). 1959 sovietų okupuotoje Lietuvoje įvesta mirties bausmė ir už vadinamąjį sovietinės tėvynės išdavimą (perėjimą į priešo pusę, šnipinėjimą, valstybinės ir karinės paslapties išdavimą, pabėgimą į užsienį, atsisakymą grįžti iš užsienio į SSRS, pagalbos teikimą užsienio valstybei vykdant priešišką veiklą prieš SSRS ir kita) Tuo grasinta ir lietuvininkams.
L: Mirties bausmė nenorintiems grįžti į tėvynę? // Keleivis, 1959, nr. 1–3 (89–91).