Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Minijos svita

gelmių sluoksniai, aptikta Mažojoje Lietuvoje viršutiniame silūre Baltijos sineklizėje.

Mnijos svità, (gelmių sluoksniai), aptikta Mažojoje Lietuvoje viršutiniame silūre Baltijos sineklizėje. Darniai slūgso po Jūros svita ant Pagėgių svitos. Išskirta Karšuvos serijoje Juozo Paškevičiaus (1958) ir pavadinta Minijos upės vardu. Amžius – pržidolis. Tipiškas pjūvis nustatytas Stoniškių-1 gręžinyje. 1306 (1320)–1482 m gylyje. Fosilijų ir litologinių tyrimų duomenimis, Minijos svita suskirstyta į apatinius Šilalės (klintys ir mergeliai) ir viršutinius Varnių (pilki karbonatingi moliai ir mergeliai su gniutulinių klinčių tarpsluoksniais) sluoksnius. Bendras Minijos svitos storis – 162–284 m. Minijos horizontas išskirtas 1994 revizuojant stratigrafinę schemą Baltijos baseine viršutiniame silūre pržidolio aukšte. Apjungia Minijos ir Vievio svitas, apatinę Pabradės svitos dalį, t. p. Äigu sluoksnius Estijoje.

Algirdas Gaigalas