klinikos
klnikos, medicinos įstaigos, kuriose stacionarus ligonių gydymas derinamas su moksliniu darbu ir pedagogine veikla. Pirmoji krašte žinoma Karaliaučiaus moterų klinika įkurta 1793 prie Akušerių mokymo įstaigos. Vadovai profesorius Metzgeris (Mecgeris; 1793–1830), profesorius Adalbertas Haynas (1830–1863). Gimdymo pagalba ilgą laiką nepriskirta prie akademinių mokslų. Tik 1844 Karaliaučiaus universitete įsteigta akušerijos katedra, o Akušerių mokymo įstaiga pirmą kartą pavadinta Universiteto moterų klinika. Jos vadovu tapo A. Haynas. Kiti šios klinikos vadovai profesoriai: Otto Spielbergas (Špylbergas; 1864), Otto Hildebrandtas (1865–1883), Rudolfas Dohrnas (1883–1891), Georgas Winteris (1891–1824; jis diegė mokslo naujoves, parengė daug akušerijos specialistų ir siuntė juos į atokiausius kaimus; paveikė visą gydytojų kartą), Wilhelmas Zangemeisteris (Cangemaisteris; 1924–1930), Felixas von Mikulicz-Radeckis (1932–1945?). 1809 įkurta Karaliaučiaus Alberto universiteto vidaus ligų klinika. 1814 šios klinikos patalpose įsteigta chirurgijos klinika (dar ligoninės). Įsruties kaimo moterų klinika ir akušerių mokykla atidaryta 1924. Jos pirmasis vadovas profesorius Willis Siegelis, dirbo 6 gydytojai, 28 medicinos seserys, 3 techninės padėjėjos ir daug tvarkymo personalo. Aukštai vertinta Įsruties privati Offermanno ir Schnerlo moterų ligų klinika. Šiame mieste dar veikė Becherio, Jacoby ir Edmundo Wichmanno akių ligų klinika, Bernhardo Kornhuberio pediatrijos, Swarso ir Brauno dermatologijos kabinetai. XX a. pradžioje Klaipėdoje veikė šios privačios klinikos: Listės, internisto Lengmanno ir Pingelio ginekologijos klinika; Pachuro, Remkio akių ligų klinika; Ernsto Schatzo, Sommerio ausų–nosies–gerklės ligų klinika; Toll-Kühno, Charlotės Detlefs vaikų ligų klinika; Sieberto, Günterio Dunsto odos ligų klinika. Tilžėje buvo 2 privačios klinikos: Listės akušerijos ir ginekologijos bei Nordalmo chirurgijos klinika. Privačių įvairių ligų klinikų buvo ir apskrities miesteliuose.
L: Scholz H., Schroeder P. Arzte in Ost- und Westpreußen. Würzburg, 1970; Brix F. Tilsit-Ragnit, Würzburg, 1971.
Leonardas Poviliūnas