medicinos darbuotojai kariuomenėje

medicnos darbúotojai kariúomenėje. Mažojoje Lietuvoje jie žinoti prieš Trisdešimties metų karą (1618–1648). Valdovo Georgo Wilhelmo įsaku kiekviename pulke turėjo būti medicinos felčeris, kariuomenės korpuse – universitetinį išsimokslinimą turintis vidaus ligų gydytojas. Toks buvo dr. Gehema. Jis dalyvavo 11 karo žygių, 1678 Karaliaučiaus universitete įgijo medicinos dr. laipsnį ir tapo kurfiursto Friedricho Wilhelmo, vėliau – pirmojo Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo I asmeniniu gydytoju (vok. Leibarzt). Įrašai bažnytinėse knygose liudija apie XVIII a. pabaigoje Viešvilėje dislokuoto Yorcko prūsų pulko medikus. Ten su šeimomis gyveno karo medikai chirurgai: Danielius Friedrichas Langė, H.Geitneris, Karlas Friedrichas Geitneris, Johannas Christianas Gottliebas Heisė. Sprendžiant iš daugybės gydytojų pavardžių, tada Viešvilėje buvo karo ligoninė (pirmosios karo lauko ligoninės įkurtos 1793). Kariuomenės gydytojams rengti 1795 įsteigta universitetinė mokslo įstaiga Pepiniere. I Rytprūsių kariuomenės generolas chirurgas Johannas Goerckė Pepiniere pertvarkė į Friedricho Wilhelmo institutą. Prasidėjo nauja Prūsijos karo medicinos era. Per dešimtmetį visi sanitarijos karininkai baigė šį institutą. Jo absolventai (pvz., Leydenas, Helmholzas, Pfeifferis) vėliau tapo garsūs aukštųjų mokyklų dėstytojai. Karo ministerija apie 1879 susitarė su Karaliaučiaus Gailestingųjų seserų ligonine, kad vadovais bus skirti karo gydytojai, kurių asistentai – iš Rytprūsių pulkų atsiųsti tobulintis jauni gydytojai. Vienas žymiausių Karaliaučiaus karo medikų – akių ligų gydytojas dr. Heisrathas (Gumbinės aps. Macutkiemio dvarininko sūnus) 1875 baigė Karaliaučiaus universitetą ir įstojo į kariuomenę. 1879 pakviestas dirbti Karaliaučiaus akių klinikos prof. Jacobsono asistentu. Jis sukūrė Mažojoje Lietuvoje ir kariuomenėje paplitusios akių ligos granulozės (liaudyje vadinamos trachoma) naują operacijos metodą. Jo dėka sergamumas trachoma kariuomenėje beveik išnyko. Po Jacobsono mirties Heisrathas vadovavo garnizono karo ligoninės ir Gailestingųjų seserų ligoninės akių ligų skyriui. Žymiausi Karaliaučiaus karo gydytojai: chirurgas dr. Bobrikas (nuo 1900 – vyriausiasis štabo gydytojas, 1914 – Karaliaučiaus tvirtovės karo ligoninės inspektorius), kariuomenės sanitarijos vadovai gydytojai Körtingas, Overwegas, Grassmannas, Hagenas, Gailestingųjų seserų ligoninės skyrių vadovai: prof. Sinnhuberis, vyr. gydytojas Krausė, dr. Flathas, dr. Herfordas, prof. Rhesė, dr. Kobas. XX a. pradžioje karo medicinos sistema patyrė keletą reformų. Pasirašius Versalio taikos sutartį 1919 karo slauga bei sužeistųjų gydymas perduoti Valstybės darbo ministerijai. Karaliaučiaus tvirtovės karo ligoninė tapo karo ligonine. Įsteigus Vokietijos ginkluotąsias pajėgas (vok. Reichswehr), kai kurios karo ligoninės panaikintos, ligoniai gydyti slaugos ligoninėse. Daugelis karo gydytojų perėjo dirbti į slaugos įstaigas, vadovaujamas vyriausiojo gydytojo Gusso. Tai buvusieji štabo gydytojai dr. Tischeris, dr. Willems, dr. Baummas, dr. Büchneris. Iš kariuomenės atleisti dr. Scherliess (Šerlys), dr. Küselis, dr. Schemelis (Šemelis) užsiėmė privačia praktika. Karaliaučiaus sanitarijos vadovas buvo vyriausiojo štabo gydytojas dr. Franzas. 1914 jam suteiktas karo chirurgijos profesoriaus vardas. Per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo chirurgu konsultantu Pietų Afrikoje.

L: Scholz H., Schroeder P. Ärzte in Ost- und Westpreussen. Würzburg, 1970; Knobloch H.-E. Wischwill-Chronic II.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Vokietijos kariuomenės sanitarinis traukinys, 1916 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės albumo

Iliustracija: Sanitarinio dalinio kareivis Martynas Toleikis tarnyboje, 1915 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės albumo