Medenava, 1

Medenavà, 1, Medinavà (vok. Medenau, rus. Logvino), bažnytkaimis, valsčiaus centras, seniūnija ir dvaras Semboje, Fischhauseno apskrityje, 22 km į vakarus nuo Karaliaučiaus miesto centro, 15 km į šiaurės rytus nuo Fischhauseno, 3 km į šiaurę nuo Pavainių geležinkelio stoties, prie Laukės upelio, Alkų kalvagūbrio pietinėje papėdėje. Apylinkėse gyventa dar 1000 metų pr. Kr. (aptikti senieji kapinynai, įvairių radinių). Medenava buvo stipri prūsų sembų pilis. Iš Medenavos kilo XIII a. sembų didikas Gedūnas. 1255 Bohemijos karalius Pršemislas II Otakaras Sembos užkariavimą pradėjo nuo šių apylinkių. Užimta sembų pilis perleista Sembos vyskupui, kuris 1258 ją sutvirtino. 1263 šiauriau pilies 40 ūbų plote įkurdinta 20 prūsų šeimų, seniūnija pavadinta Richthof. Kartu 1263 minėta ir Medenouwe. 1299 užrašyta 18 prūsų ir 2 vokiečių šeimos. 1321 minėtas Medenavos kunigas, 1325 – bažnyčia. Ši statyta iš apylinkės riedulių, kampai sutvirtinti plytomis. Tai buvo seniausia kaimo bažnyčia krašte (kitur apsiribota pamaldomis pilių koplyčiose). 1541 minėta mokykla prie bažnyčios. Būtent Medenava tapo didžiojo valsčiaus (vok. Kammeramt) centru, iš čia iki 1619 administruota pietinė Semba – vyskupijos valdos. Šiauriau pilies buvo Teismo aikštė, kur teista ir bausta. Užtvenkus upelį, įrengtas vandens malūnas. Vėliau įrengti dar keli vandens malūnai prie tvenkinių grandinės. 1326 I 10 nuosavybės teisė suteikta 22 žemės naudotojams (vokiečiams ir sembams). Seniūnijoje veikė karčema ir vandens malūnas, kaime veikdavo dar 1–2 karčemos, didelė prekyvietė. XV a. viduryje pilis sunyko (1840 tebuvo jos dideli rūsiai Wallbergo kalne prie malūno tvenkinio). XIX a. pradžioje buvo 4 gyvenvietės: karališkajame kaime buvo 182 gyventojai 24 sodybose; kilmingojoje sodyboje – 23 gyventojai, kilminguosiuose rūmuose – 33 gyventojai 6 sodybose; kilmingajame dvare – 41 gyventojai 6 sodybose. XIX a. viduryje šatulininkų ir kulmiškių kaime buvo 417 gyventojai, 30 sodybų. Tada dvare buvo 98 gyventojai 9 sodybose. Piečiau Medenavos nutiestas geležinkelis Karaliaučius–Žuvininkai su Pavainių stotele. Tiesti nauji plentai, kurie pakeitė senuosius vieškelius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo 600 gyventojų. Veikė viešbutis, 2 užeigos namai, restoranas, 2 kepyklos (Wilh. Labusch – Labušis ir Mich. Kaminski), Medenavos taupomoji-skolinamoji kasa, 2 mėsinės, 2 audinių ir drabužių krautuvės, pieninė, malūnas, papuošalų, mašinų ir batų krautuvės, 4 įvairių prekių parduotuvės, gyvulių prekyba. Buvo 2 dvarai. Dirbo gydytojas, dažytojas (Frz. Wollukat – Valiukaitis), vaistininkas, knygnešys, stiklius (Aug. Grigoleit – Grigolaitis), balnius, 2 kalviai (Kraewell – Krevelis ir Adolf Tiedtke ), 3 siuvėjai, 3 batsiuviai, račius, 2 puodžiai. Tankiai užstatyta Medenavos gyvenvietė su bažnyčia buvo dešiniajame upelio krante, vieškelių sankryžoje. Kairiajame krante buvo dvaro sodyba, pieninė, buvusios pilies plotas prie tvenkinio. Piečiau buvo vėjo malūnas. 1939 seniūnijoje buvo 1202 gyventojai. Veikė paštas ir kitos įstaigos. Sekmadieniais Medenavą gausiai lankydavo karaliaučionys. Sovietų užimta Medenava suniokota. 1947 sovietų kareiviai susprogdino bažnyčią, jos akmenis panaudojo keliams tiesti.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Medenavos bažnyčios altoriaus skulptūra, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Medenavos bažnyčios altorius, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Medenava (kairėje – buvusi piliavietė, 29x34, spalvota litografija, 1870 / Iš MLEA