Mąsta

Mąsta (Mansto, Manste) (XIII a. pabaiga XIV a. pradžia), žinomas žemaičių bajoras ir karo vadas. Mąstą minėjo Petras Dusburgietis. 1308 IV 23 Mąsta ir Sudargas vadovavo žygiui į Prūsus. Mąsta ir 5000 žemaičių raitelių įsiveržė pro Neuhauseną į Sembą, nusiaubė gaisrais Pavandenės, Rūdavos apylinkes, išvengė susidūrimo su kryžiuočiais ir grįžo į Žemaitiją. Mąsta minėtas ir per 1311 kryžiuočių žygį. Tada Brandenburgo komtūro Gebhardo von Mansfeldo vadovaujami 1500 Kryžiuočių ordino karių atvykę į Žemaitiją apiplėšė Pograudos valsčių ir su grobiu traukėsi atgal. Žemaičiai norėjo juos vytis ir užpulti, bet, kaip rašo P. Dusburgietis, išmintingas bei patyręs vyras Mąsta įtikino kitus didikus, kad kryžiuočiai bus parengę jiems pinkles (pastarieji išžudė visus belaisvius, gyvulius ir pasirengė kautis). Po kelerių metų Mąsta apsikrikštijo, paliko Žemaitiją, nusipirko Varmėje apie 1500 margų žemės iš Heilsbergo gyventojo Ziffrido ir čia apsigyveno. 1321 IV 24 raštu Varmės vyskupas patvirtino Mąstos įsigytą nuosavybę ir nurodė jo pareigas ir privilegijas. Mąsta privalėjo nuo kiekvieno arklo duoti nustatytą duoklę natūra ir pinigais Heilsbergo bažnyčiai, prireikus atvesti lengvai ginkluotą raitininką karo tarnybai ir toje žemėje gyvenančius teisti pagal prūsiškus įstatymus. Mąstai duota teisė žvejoti apylinkės ežeruose (savo reikmėms), laisvai medžioti tyrlaukiuose.

Algirdas Žemaitaitis