Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Martin Reinhold Tydecks

Martinas Reinholdas Tydekas, mokytojas, kraštotyrininkas.

Tydecks Martin Reinhold (Martinas Reinholdas Tydekas) 1925 V 20Grauminėje (Klaipėdos aps.) 2016 II 23Burgdorfe (Žemutinė Saksonija, Vokietija), mokytojas, kraštotyrininkas. Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas, svarbiausias rėmėjas Vokietijoje. Tėvai – Mikelis ir Marinkė Tydeckai, kilę iš Karklininkų. M. R. Tydeckso tėvas buvo jūrininkas, plaukiojęs po svetimus kraštus, vėliau atėjo į Laukžemių ūkį Grauminėje prie Plikių ir tapo laukininku. Jam siūlė darbą Klaipėdos uoste, bet motina Marinkė nenorėjo mesti ūkio. Tėvas modernizavo ūkį, vėliau per 1929–1933 ekonominę krizę įsidarbino plytų dirbtuvėje. Iš Grauminės rudenį eidavo į Karklę, padėdavo savo seniems tėvams pjauti kiaulę, skaldyti malkas ir dirbti kitus darbus. Vyšių (viešnagės) dienomis M. R. Tydecksas ir jo tėvai lankydavo senelius ir kitus gimines. Ūkio paveldėtoju buvo paskirtas M. R. Tydeckso brolis.

M. R. Tydecksas mokėsi Plikių dviklasėje liaudies mokykloje, 1939 baigė gimnaziją Klaipėdoje, po to lankė mokytojų rengimo kursus. Per Antrąjį pasaulinį karą su kitais perkeltas į Malšiakukį, vėliau traukėsi į Vakarus iki Olandijos sienos. Jo tėvai ir kiti giminės, artėjant frontui, per Ventės ragą ir Kuršių neriją pasitraukė į Vakarus kartu su kitais pabėgėliais. Ten šeima vėl susijungė ir apsigyveno Burgdorfe prie Hannoverio (Vokietija). Po karo baigė Hannoverio universitetą, iki 1983 mokytojavo, dėstė evangelikų liuteronų tikybą ir matematiką. Vedė Christelę iš Stettino. Užaugino 2 sūnus (Walterį ir Reinhardą) ir dukrą Ankę Tydecks-Jürging. Tėvų namuose M. R. Tydecksas kalbėjo lietuviškai, o kitur – vokiškai. Parašė etnografinių atsiminimų Žvilgsnis atgal (knygoje Lietuvininkų žodis, 1995), kuriuose atsispindi nostalgija, meilė savajam kraštui, gimtinei. M. R. Tydeckso atsiminimuose, straipsniuose pateikta daug vertingų žinių apie tradicinį krašto gyvenimą, būrų papročius, praeities kaimą, laukininkų ir žuvininkų (žvejų) senąją buitį. M. R. Tydecksas išsaugojo savitą Plikių apylinkių būrų šnektą, teikė žinių ją tyrusiems specialistams. M. R. Tydecksas rėmė krašto tyrimus, senųjų tradicijų gaivinimą. Po 1990 daug kartų lankėsi Lietuvoje, dalyvavo įvairiuose renginiuose, skatino savo vaikų domėjimąsi tuo kraštu. 2005 jo žentas Michaelis Jürgingas su dukra Anke ir Andreasu Tangenu išleido knygą Zeitsprünge. Eine Wanderung durch das Städtchen Rusnė im Memeldelta [Šuoliai per amžius. Kelionių per Rusnės miestelį Nemuno deltoje vadovėlis; knygos lietuvišką varinatą M. R. Tydecksas parašė senąja būriška kalba].

L: Purvinas M., Purvinienė M. M.Tydekas apie tėvų sodybą // Vakarų baltų istorija ir kultūra. II. Klaipėda, 1995.

Marija Purvinienė

Martynas Purvinas

MLFA

Iliustracija: Martin Reinhold Tydecks

M. R. Tydeckso protėviai buvo žvejai ir jūrininkai. Žvejų ūkeliai stovėjo tarp kopų, prie jūros. Tydecksų butelis (gyvenamasis namas) viduje buvo padalytas. Į krautę patekdavo per nuleidžiamas duris. Antros durys vedė į rūsį. Virš krosnies buvo kaminas (senasis dūmtraukis). Iš kuknės pro skylę matėsi dangus. Šūrėje (stoginėje, pašiūrėje) buvo sudėti tinklai ir kiti žvejų įrankiai. Stalde laikė kiaules ir ožką. Iš šulinio vanduo semtas ne svirtu, bet cilinderiu (velenu) sukama kiede (grandine). Šalia butelio augo menki obuoliai (vaismedžiai). Toliau nuo ūkio (sodybos) žvejai turėjo sklypą, kur augino javus ir ropes. Prie butų žvejai džiovino ir rūkė žuvis. Pro Tydecksų ūkį tekėjo Karklės upelis, prie jo augo krūmai, kurie traukėsi (driekėsi) per Girulius ir Melnragę iki Klaipėdos. Po antrojo pasaulinio karo Tydecksų butai sunaikinti. M. R. Tydeckso omamos (tėvo motinos) omama buvo Annikė Tydecks-Bajoraitė. Jos jaunystės metais tas kraštas buvo menkai apgyventas. Tėvo omama mokė jį eilėraščių, perkšmų, pasakojo senas pasakas. Opapa (senelis) Mikelis Tydecksas buvo jūrininkas, buriniais laivais nuplaukęs iki Turkijos. XIX a. jo 2 broliai išvyko į Ameriką, kur praturtėjo. JAV jie priėmė olandišką pavardę Dietrich. Mikelis Tydecksas buvęs stipruolis. Omama Ande Tydecks-Kopūstikė buvo žvejo žmona. Ji sugautas žuvis veždavo į miesto turgų parduoti. M. R. Tydecko seneliai palaidoti Karklininkų kapinėse, ant kapų pastatyti ąžuoliniai kryžiai pagal seną kuršių pavyzdį. M. R. Tydeckso tėvo sesuo Barbikė, baigusi Karklės šolą (mokyklą), sulaukusi 14 metų, išėjo tarnauti į Tilžę. Tik vieną šventinę dieną kasmet ji galėjo aplankyti tėvus. Barbikė palaidota Lüneburger Heide kopoje Vokietijoje.

L: Tydekas M R. Žvilgsnis atgal // Lietuvininkų žodis. K., 1995.

Iliustracija: Martino Reinholdo Tydeckso senelis Mikelis Tydecksas Vokietijos karo laivyno jūreivis, XX a. pradžia / Iš Martino Reinholdo Tydeckso šeimos albumo

Iliustracija: M. R. Tydeckso sesuo Barbė Tydeckikė-Dėckienė šventadienio drabužiais, XX a. pradžia / Iš Martino Reinholdo Tydeckso šeimos albumo

Iliustracija: Tydecksų šeimos parengtos knygos „Šuoliai per amžius“ viršelis, 2005

Iliustracija: Prie žvejų butelio (namo) M. R. Tydeckso senelė Ande Kopūstikė-Tydeckienė, neatpažintoji, motina Marinkė Laugžems-Tydeckienė ir tėvas Mikelis Tydecksas, apie 1938 / Iš Martino Reinholdo Tydeckso šeimos albumo

Iliustracija: Vestuvės Karklininkuose, 1935 / Iš Martino Reinholdo Tydeckso šeimos albumo