marčios vežimas
marčiõs vežmas, palagas, palagis, specialus vežimas marčiai parvežti. Naudotas XVI–XIX a. lietuvininkų vestuvėse. Jį į jaunosios tėvų sodybą atsiųsdavo jaunikis po oficialių jungtuvių. Marčios vežimas buvo paprastas, kiek pailgintas vežimas su įtaisytais ant jo lankais, apklotas margomis drobulėmis, puoštas rūtų ir kitų gėlių, žalumynų vainikais ir kaspinais. Arkliui po kaklu būdavo pakabinamas varpelis. Seniau vežėjas jodavo ant arklio raitas. Vežime jaunikio brolis (dieveris) laikydavo žibintą (iš kelių žvakių). Piršlys marčios vežimą saugodavo kvietka – puošnia lazda su skambučiu. Marčios vežimą lydėdavo jaunikio vedžiai – raiteliai, persijuosę rankšluosčiais, su kardais rankose, pūsdami vamzdžius, švilpynes, ragus, skambindami varpeliais. Marčios vežimas stropiai saugotas, kad kas jo nepaliestų iki jaunosios išlydėjimo iš tėvų namų. Marčios vežimą saugodavo martvežys. Jaunąją parvežus į vyro namus, jaunimas nudraskydavo marčios vežimo vainikus, drobules, sukapodavo lankus ir čia pat lauže sudegindavo.
L: Kuntze A. Bilder aus dem preussischen Litauen. Rostock, 1884, S. 37, 40–42; Prätorius M. Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne. Berlin, 1871, S. 81–83; Vagneris E. Prūsijos lietuvių, gyvenančių Įsruties ir Ragainės apskrityje, buitis ir papročiai. V, 1999, p. 29.
Angelė Vyšniauskaitė
Iliustracija: Marčios vežimas – palagas, XVII a. / lš M. Pretorijaus knygos „Deliciae Prussicae...“