Malšiakukis

Malšiakukis (vok. Mehlsack, lenk. Pienięžno), miestas Brunsbergo apskrityje; 27 km į pietryčius nuo Brunsbergo, prie Valškos upės (Paserijos dešiniojo intako). 1282 minėta prūsų sodyba Malcekuke (Malchikuk). 1288 prūsų varmių Vevos žemė su sena prūsų pilimi Malšiakukiu pakilumoje ties miškingu Valškos slėniu priskirta Varmės katedros kapitulai. 1295 kryžiuočiai įkūrė savo gyvenvietę, 1304 minėtas kunigas. 1312 Malšiakukiui suteiktos Kulmo teisės. Malšiakukis tada valdė 121 ūbą žemės ir 18 ūbų miško. XIV a. miesto šiaurvakariniame kampe, paupyje, pastatytas kapitulos namas ir Varmės vyskupų pilis, o 1350 Petro ir Povilo bažnyčia. Turgaus aikštėje pastatyta rotušė. Pagrindiniai pastatai niokoti karų ir gaisrų metais, vėl atstatyti, miestas plėstas. 1772 buvo 1930 gyventojų, 1825 – 2422, 1875 – 3894. Nuo 1884 geležinkelis sujungė Malšiakukį su Brunsbergu, Žintais, Karaliaučiumi ir kitais miestais. Žirgynas augino sunkiuosius darbinius arklius, vadinamuosius varmėnus (vok. Ermländer). 1921 apskrities valdžia prie pilies senojo malūno vietoje įrengė hidroelektrinę. Buvo vaizdingas senamiestis Valškos kairiajame krante, pilyje veikė muziejus. Veikė metalo apdirbimo, žemės ūkio produktų perdirbimo fabrikai. Katalikiškos Varmės mieste, be pagrindinės bažnyčios, veikė evangelikų liuteronų bažnyčia (parapija veikė nuo 1774, savo bažnyčią pastatė 1854), ortodoksų šventovė. 1939 buvo 4394 gyventojai. Senamiestis nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Malšiakukis, iki 1944 / Iš MLEA