Lūžija

Lūžija, Šiporiai (vok. Schäferei), kaimas ir seniūnija Klaipėdos apskrityje, Kairių parapijoje, Ditavos valsčiuje, 14 km į pietus nuo Klaipėdos miesto centro, 8 km į vakarus nuo Ditavos, Kuršių marių rytinėje pakrantėje. XVIII a. dažniau apibūdintas kartu su Stariške. XIX a. viduryje buvo 132 gyventojai 15 sodybų, kaime kalbėta vien lietuviškai. XIX a. pabaigoje kaimą nuo žemyno atkirto Klaipėdos kanalas. Nuo 1889 veikė Lūžijos pradinė mokykla, nuo 1897 – vandens matavimo stotis. 1905 buvo 261 gyventojas (iš jų 97% lietuvių). 1910 nutiestas Lūžijos–Mickų kelias su tiltu per kanalą. XX a. pradžioje kaimo sodybos (daugiausia nedideli žvejų ir laukininkų viensėdžiai) tęsėsi per 4 km pamariu. Iš šiaurės ir rytų kaimo žemes juosė valstybinis Kliuošių miškas, iš pietų – drėgnos Lūžės pievos (vok. Luhszewiesen). Lūžijos girininkijos sodyba buvo kanalo rytiniame krante, prie kelio į Mickus. 1926 buvo 210 gyventojų, kaimas valdė 368 ha žemės. 1941 Lūžijoje buvo 193 gyventojai, tarp jų lietuvininkai Dūdjahn (: Dūdjonas), Maskallus (: Maskolius), Plonaitis, Raudonnis (: Raudonis), Tydecks (: Tydikas) ir kiti. 1939 Lūžijos kapinėse užrašytos pavardės daugiausia lietuvių ar kuršių kilmės: 55 (77,5%) iš 71. Sovietmečiu Lūžija visai sunaikinta. Vietovardis sietinas su Lūžės pievomis bei smėlingose žemėse augintomis avimis (vok. Schaferei).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas