Lietuvos ir Lenkijos derybos Karaliaučiuje 1928

Lietuvõs ir Lénkijos derỹbos Karaliáučiuje 1928. Derybos surengtos 1928 III 30–1928 XI 7, rekomendavus Tautų Sąjungai vykdant 1927 XII 10 priimtą rezoliuciją dėl šių dviejų valstybių santykių sureguliavimo. Derybose dalyvavo A. Voldemaro ir A. Zaleskio vadovaujamos šalių delegacijos. A. Zaleskis buvo įgaliotas užmegzti santykius su Lietuva siekiant sudaryti abiem pusėms priimtinus susitarimus; A. Voldemaras – sudaryti ir pasirašyti sutartis, konvencijas, susitarimus, susijusius su minėta Tautų Sąjungos rezoliucija. Karaliaučiaus konferencijoje buvo sudarytos 3 komisijos: l. Ekonomikos, susisiekimo (ryšių) ir tranzito; Lietuvos delegacijai vadovavo Dovas Zaunius, Lenkijos – M. Šumlakovskis; 2. Juridinė ir vietinio susisiekimo, vadovai – Vaclovas Sidzikauskas ir A. Tarnovskis; 3. Saugumo ir praeities klausimų sureguliavimo, vadovai – Bronius Kazys Balutis ir T. Holuvka. Antroji komisija posėdžiavo Berlyne 1928 V 21–26, buvo susitarta dėl vadinamojo mažojo pasienio judėjimo (pasienio gyventojams, turintiems leidimus nustatytose vietose leidžiama pereiti sieną, dirbti savo žemę). Tai buvo svarbu daugeliui Mažosios Lietuvos gyventojų, kurių nuosavybė po 1920–1923 atsidūrė abipus valstybinės sienos. Baigiamasis derybų etapas vyko Karaliaučiuje 1928 XI 3–7. Jame patvirtinta tik mažojo pasienio judėjimo sutartis – vienintelis Lietuvos ir Lenkijos derybų laimėjimas. Pasirašiusios baigiamąjį protokolą abi pusės susitarė, kad derybos bet kada gali būti atnaujintos.

L: Žepkaitė R. Diplomatija imperializmo tarnyboje. V., 1980, p. 214–219.