Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuviškų vietovardžių pakeitimas vokiškais 1938

Mažosios Lietuvos lietuviškos kilmės vietovardžių vokietinimas.

lietùviškų vietóvardžių pakeitmas vókiškais 1938. Mažosios Lietuvos vietovardžiai vokietinti nuo seno. Tačiau jų keitimas vokiškais kulminaciją pasiekė valdant naciams. Tada Rytprūsių gauleiteris Erichas Kochas pareikalavo, kad būtų pakeisti visi lietuviškos kilmės vietovardžiai. Tam reikalui buvo sudaryta speciali komisija, kurios parengtas projektas oficialiai įsigaliojo 1938. Buvo „sukurta“ apie 3 300 visiškai naujų vokiškų vietovardžių. Kochas įsakė neliesti tik prūsų kilmės vietų pavadinimų, nes esą prūsai – tai germanai. Kadangi ne visuomet lengva nustatyti, kuris vietovardis lietuviškas, kuris prūsiškas, o Kochas tų dalykų ir apskritai lingvistikos neišmanė, abejotinais atvejais komisijos nariai kalbininkai vietovardį priskirdavo prie prūsiškų ir taip išsaugodavo vieną kitą ir aiškiai lietuvišką. Naujus vokiškus vardus komisija daugiausia kūrė iš 2 sandų, antrasis jų paprastai buvo vokiškas žodis: Berg (kalnas), Dorf (kaimas), Feld (laukas), Hof (kiemas), Flur (pieva), Haus (namas), Höhe (aukštuma) ir kita. Retai kada naujasis vietovardis kuo nors priminė anksčiau buvusį (išliko kuris dėmuo ar jo vokiškas vertalas), pvz., Dakehnen (Dakėnai) virto Daken (numesta tik lietuviška priesaga -ėnai> -ehnen), Schakuhnen (Šakūnai) – Schakendorf, Bittehnen (Bitėnai) – Biehnendorf (vok. Biene – bitė) ir kita. Dažniausiai senąjį dėmenį palikdavo, jei manydavo jį esant prūsišką, pvz., Gerwischkehmen (Gerviškėnai) paliko Gerwen (prūs. gerwe – gervė), Alt Sauskoyen (Sauskojai) – Alt Sauswalde (plg. prūs. sausai – sausai) ir kita. Kartais palikdavo, jei dėmuo krikštavardinės kilmės, tokį ir naujai įvesdavo, pvz., Adamlauken (Adomlaukiai) pavertė Adamshausen, Karalene (Karalienė) – Luisenberg (steigėja buvo karalienė Luizė), Alt Ragaischen (Ragaišiai) – Konradshof. Panaudodavo artimesnės upės pavadinimą (ypač prūsišką), pvz., Bublauken (Bublaukiai) pakeitė į Argenfurt (upė Arga, vok. Arge), Butkuhnen (Butkūnai) – į Tilsental (upė Tilžė, vok. Tilse), Gudschen (Gūdžiai) – į Insterbergen (upė Įsra, vok. Inster). Pasitaikė naujų vietovardžių su germaniškais etnonimais: Budschedehlen (Būdsėdėliai) virto Salzburgerhütte (vok. Salzburger – zalcburgietis), Pallädschen (Paledžiai) – Frankeneck (vok. Franken – frankai) ir kita. Tačiau daugelis naujųjų vokiškų vietovardžių buvo tiesiog iš piršto laužta (kaip ir vėliau keičiant rusiškais), pvz., Abschruthen (Apšriūtai, Opšriūtai) pakeisti į Ehlertfelde ir Steinflur (dvi vietovės), Ackmenischken (Akmeniškiai) – į Sittenfelde, Antballen (Antbaliai) – į Abendwalde, Budwehten (Būdviečiai) – į Altenkirch, Jonaten (Jonaičiai) – į Gilgenfeld, Kallniningken (Kainininkai) – į Herdenau, Nemonien (Nemunynas) – į Elchwerder, Stallupönen (Stalupėnai) – į Ebenrode, Theweln (Tėveliai) – į Pfalzberg, Wilkatschen (Vilkaičiai) – į Birkendorf ir kita.

Zigmas Zinkevičius