laukininkystė

laukininkỹstė, augalų ir gyvulių auginimas. Rytprūsiuose dėl gamtinių sąlygų laukininkystė buvo svarbiausia verslo šaka. 64 % Rytprūsių naudingos žemės ploto sudarė ariamoji žemė. Pramonės buvo mažai, nes kraštas neturėjo svarbių naudingų iškasenų, tokių kaip rūda arba akmens anglis. Vietovėse, kur laukininkystei sąlygos nebuvo palankios, užsiimta miškininkyste. Krašte vyravus laukininkystę rodo ir statistika apie gyventojų profesinį pasidalijimą. Iki Antrojo pasaulinio karo 42,2 % Rytprūsių gyventojų vertėsi laukininkyste ir miškininkyste (plg. tik 21 % žemdirbių tarp kitų profesijų visoje Prūsijoje). Daugiausia Rytprūsiuose būta smulkių ir vidutinių ūkių. Smulkieji ūkiai daugiau vertėsi gyvulininkyste, gyvulių veislininkyste (svarbiausia šaka – kiaulininkystė). Stambesnieji laukininkai vertėsi daugiausia grūdų auginimu ir pardavimu (Rytprūsiai buvo vienas didžiausių Prūsijos rugių ir kviečių tiekėjų). Iš viso iki Antrojo pasaulinio karo Rytprūsiuose buvo 136 138 laukininkų ūkiai, kuriems priklausė 2 499 477 hektarai. Dar laukininkystė Klaipėdos krašte, gyvulininkystė.

Iliustracija: Samdinys Stasys Puleikis aria Heinricho Lauszaus laukuose Vėlaičiuose, apie 1943 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Pašešupys, 1944 / Iš MLEA