Laukinikių pilkapis ir kapinynas

Laukinikių plkapis ir kapinýnas, yra šiauriau Laukinikiams ir Supplieth giminei priklausiusio dvaro, vadinamosios Blänkerberg [Plikas kalnas] kalvos atšakoje (vadinta Kalksch). Pilkapis gerokai apardytas, apaugęs liepomis. Jis 11 m skersmens ir 1,5 m aukščio. Pilkapio sampilo pakraščiuose į paviršių išlindę keli akmenys. Šalia pilkapio yra 1×0,7 m dydžio trikampio formos akmuo. 1882 iš ardomo pilkapio į Prussia muziejų pateko kelios urnos, molinis dubuo bei keli žalvariniai dirbiniai: gulbės kaklo formos ir įvijinis smeigtukai. Pilkapiai skirtini ankstyvajam geležies amžiui. 1909 pilkapį žvalgė Adalbertas Bezzenbergeris. Pilkapio teritorijoje pastebėta degintinių kauliukų. Kitas kapinynas yra 2 km į vakarus nuo kalvos (1 km į rytus nuo Schlakalken). Šį kapinyną 1909 rudenį tyrė A. Bezzenbergeris. Smėlyje rasti keli degintiniai kapai, skirtini IV–VI amžiui. Kapų duobėse rasti didelių akmenų grindiniai, degėsingos dėmės ir urnos. Iš įkapių paminėtini gintaro karoliai, geležinė diržo sagtis, ietigalis, kovos peilis su grioveliais prie nugarėlės, 2 geležinės segės lenktomis kojelėmis. 1935 kapinynas vėl kasinėtas, tačiau duomenų apie tyrimų rezultatus neišliko.

L: Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. Berlin, 1908, S. 88; Bezzenberger A. Zerstörtes Hügelgrab und spätere Grabfunde bei Lauknicken, Kr. Fischhausen // Prussia, 1914, 23. Heft 1. Teil, S. 127–128; Okulicz Ł. Kultura kurhanów zachodnio-baltyjskich we wczesnej epoce żelaza. Wrocław, etc. 1970, s. 178; Jaskanis J. Cmentarzyska kultury zachodniobałtyjskiej z okresu rzymskiego. Materiały do badais nad obrządkiem pogrzebowym // Materiały starożytne i wczesnośredniowieczne. T. IV. Warszawa, 1977. S. 294.

Valdemaras Šimėnas