lašišų žvejyba

laššų žvejýba. Ja praeityje vertėsi gana daug Rytprūsių ir Klaipėdos krašto gyventojų. Klaipėdos miesto privilegijose (1365) nurodoma, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis turi būti žvejojama, nustatytas mokestis už sugautas lašišas. Turintiesiems leidimą už 2 statines žuvų reikėjo mokėti 2 geras prūsiškas markes. XVI a. pirmajame Prūsijos žemėlapyje nurodoma, kad Atmatoje yra lašišų. Didžiausia užtvara-gaudyklė buvo netoli Šyšos kaimo. Užtvarą statydavo iki vasaros vidurio. Nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio vidurio per visą upės plotį prikaldavo kuolų, įrengdavo užtvaras, tarp jų statydavo bučius lašišoms. Stiprūs vyrai traukdavo tinklus, iššokusiai didelei lašišai smogdavo lazda. 1608 iš Atmatos užtvaros paruošta 2305 šviežios ir 30 rūkytų lašišų, kitais metais – 1891 šviežia lašiša ir 26 rūkytos. Lašišų žvejybos prižiūrėtojas turėjo užtikrinti, kad būtų laiku įrengtos užtvaros, pastatyti bučiai, kasdien privalėjo pažymėti, kiek lašišų sugauta, t. p. pasirūpinti, kad negyvos žuvys būtų tinkamai pjaustomos ir džiovinamos, o gyvos – sūdomos statinėse. Gabenti lašišas šiltuoju metų laiku buvo labai sudėtinga. Išmokus reiniškojo rūkymo būdo, į 2 dalis padalytas, pasūdytas, išdžiovintas saulėkaitoje, silpniau ar stipriau parūkytas žuvis galima buvo vežti į tolimesnes provincijas, net iki Berlyno. 1658 įrengtos dvi lašišų užtvaros: didžioji – Atmatoje, mažoji – prie Pakalnės kaimo. XVII a. plane Rusnės saloje nupieštos jau 3 lašišų užtvaros. Žymus Rytprūsių ichtiofaunos ir žvejybos verslo tyrinėtojas Bertholdas Heinrichas Benecke (1881) pažymi, kad tik per vieną 1827 rugpjūčio dieną Skirvytėje ties Rusne sužvejota 1500 stambių lašišų, daugiausia 12–15 kg svorio. Skirvytės kaimo gyventojas M. Kubilius kiekvienais metais nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 upę visiškai užtverdavo didžiuliu, nuo dugno iki 1 m virš vandens iškilusiu tinklu. Už jo statydavo į maišą panašų tinklą venterį. Kitu metų laiku žvejodavo kitais įrankiais. 1881–1890 buvo sugaunamos apie 1 m ilgio ir 20–40 svarų lašišos. Didžiausia žuvis svėrė 80 svarų. 1904 pastatyta paskutinė užtvara-gaudyklė, nes žvejyba nebuvo pelninga ir naudoti įrangą buvo per brangu. Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Nemune 1ašišų žvejybos laimikiai vėliau mažėjo (1927 – 472 cnt, 1937 – 42,8 centnerio).

L: Die Lachsfischerei in der Memel // Die Elchniederung, Nr. 20, 1994; Kittel A. 37 Jahre Landarzt in Preussisch-Litauen 1869–1906, Königsberg, 1921.

MLFA

Leonardas Poviliūnas