Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lapynai, 4

Senieji Lapynai, Didieji Lapynai, bažnytkaimis, seniūnija, valsčiaus ir parapijos centras Pakalnės apskrityje.

Lapyna, 4, Seneji Lapyna, Dideji Lapyna (vok. Lappienen, Groß Lappienen, Alt Lappienen, 1938 Rauterskirch; rus. Bolʼšije Berežki), bažnytkaimis, seniūnija, valsčiaus ir parapijos centras Pakalnės apskrityje, Gilijos upės kairiajame krante, 15 km į šiaurės rytus nuo Gilijos bažnytkaimio, 13 km į pietvakarius nuo Kaukėnų. Lapynai paupio pakilumoje pradėjo kurtis XVII a. pradžioje, plečiantis laivybai Gilija, kuriantis derlingose pakrantėse. 1618 iki Lapynų Gilija apjuosta pylimais, saugančiais nuo potvynių. XIX a. viduryje (kartu su Naujaisiais Lapynais) kulmiškių, kilmingųjų ir laisvųjų nuo činšo ūkininkų kaime buvo 667 gyventojai 122 sodybose. Lapynai valdė 1284 margus ir 58 rykštes žemės, laikė 47 arklius, 145 galvijus, 16 avių, 88 kiaules. Lapynai buvo reikšmingas prekybos, amatų bei įvairių verslų centras, veikė sava mokykla. Lapynuose vykdavo turgūs. Pro Lapynus ėjo svarbiausias plentas, jungęs daugelį apskrities gyvenviečių (nuo Gastų ir Naujosios iki Kaukėnų, Karklės ir kitas), ties Lapynų perkėla kirtęs Gilijos upę. XIX a. pabaigoje veikė knygrišykla. Knygrišys H. Iseraitis 1880–91 pardavinėjo knygas. XX a. pradžioje pro Lapynus nutiestas siaurasis geležinkelis Kryžionai–Britanija (Pakalnės apskritis), tapęs svarbiu susisiekimo keliu. Tada paupyje buvo keliolika susispietusių didelių sodybų. Dideli viensėdžiai driekėsi paupiu, mažesnės sodybėlės tęsėsi paplente, ten stovėjo ir vėjo malūnas. 1905 Senuosiuose Lapynuose buvo 156 gyventojai, o Didžiuosiuose Lapynuose – 469 gyventojai. 1912 buvo 1524 gyventojai, veikė žemės ūkio bendrija, hidrotechnikos inspekcija (vok. Wasserbauinspektion), 2 viešbučiai, 6 užeigos ir restoranai (Katrus, Jakob Meikies ir kiti). Buvo vaistinė, gydytojas ir veterinaras (O. Jantelat), sava taupomoji-skolinamoji kasa, keleivinių garlaivių prieplauka, geležinkelio stotelė, paštas su telegrafo ir telefono skyriais. Veikė 4 kepyklos, 2 pieninės-sūrinės (gamino pagarsėjusį Tilžės sūrį), 4 bitynai, 2 lentpjūvės, garinis malūnas. Lapynai buvo svarbus prekybos centras, veikė statybos medžiagų, metalo, 2 dviračių, odos ir galanterijos dirbinių, 4 javų ir kitų produktų, 2 audinių ir drabužių, 2 miltų, 6 įvairių prekių ir kitos krautuvės. Buvo 2 mėsinės, kirpykla (Jakubeit) ir kitos įmonės. Dirbo daug amatininkų: 2 stikliai (Budszus ir kiti), dažytojas (Alb. Schendeleit), 4 kubiliai, medienos tekintojas, skardininkas, 2 mūrininkai (F. Milkereit, Jankowsky), 2 balniai (Motikat ir kitas), raktininkas, kalvis (M. Jonat), 3 siuvėjai (Bajahr ir kiti), 4 batsiuviai (Briegoleit ir kiti), virvininkas, 2 račiai, 3 staliai (Jurkat, F. Kleipedsyus ir kitas), laikrodininkas. Buvo 2 pradžios mokyklos (senoji ir naujoji), girininkija, metrikacijos bei administracinės įstaigos. 1939 buvo 1300 gyventojų. Klestinti gyvenvietė nusiaubta sovietmečiu – nugriauta didžioji mokykla, daugelis senųjų pastatų bei sodybų, svarbiausių įstaigų pastatai. Bažnyčia naudota kaip sandėlis, vėliau griuvo apleista ir niokojama. 1992 tebuvo tik jos sienos. Pagrobti paminklai senosiose kapinėse, išniekinti palaikai. Lapynai labai sunyko, liko menkas ir netvarkingas kaimas su senomis liekanomis. Vietovardis asmenvardinės kilmės iš pavardės Lapynas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Senieji Lapynai, Pakalnės apskritis. Miestelio gatvė, 1999

Iliustracija: Senieji Lapynai, Pakalnės apskritis. Gilijos pakrantė, 1999

Iliustracija: Senieji Lapynai, Pakalnės apskritis. Būdingas laukininkų medinis gyvenamasis namas su paaukštinta pastoge – ertikiu, 1999