Lapynų (4) parapija

Lapyn (4) parãpija. Bendruomenė suburta ir pirmieji laikini maldos namai pastatyti 1667 Senuosiuose Lapynuose. Statybą finansavo dvarininkė Waldburg, greta, prie Gilijos, valdžiusi stambų Rautenburkio dvarą (todėl dažname dokumente Lapynų bažnyčia vadinama Rautenburkio (vok. Rautenburg) bažnyčia). Pirmasis kunigas Johannas Vollhardas dirbo 1667–1699. Kuklūs maldos namai bendruomenės netenkino, todėl jau 1700 pagal žinomo Vokietijos architekto P. Chiezes projektą (pagal Leydeno miesto Olandijoje pavyzdį) pradėti statyti nauji. Darbai baigti 1736. Tai buvo viena originaliausių krašto bažnyčių: grakštus, aštuoniakampis, su zakristija šiaurinėje ir prieangiu pietinėje pusėje statinys, vainikuotas t. p. aštuoniakampiu ažūriniu bokšteliu. Stogą laikė pastato kampuose suprojektuotos 8 toskaniškos kolonos, tarp jų stačiakampėse plokštumose švytėjo langai. Lubos gaubtos, altorius ir sakykla sujungti, suprojektuoti tarp 2 korintiškų kolonų, navą puošė žvakių sietynas, viršuje turėjęs dvigalvio erelio figūrą su kupolu. 1701 įsigyti Mosengelio firmos vargonai garsėjo gražiu, maloniu tembru. Per Prūsijos ir Prancūzijos karą 1807 Napoleono kareiviai bažnyčią apiplėšė, teko ilgokai ją remontuoti. Statinys iš pagrindų atnaujintas 1870. Parapijiečiai, matyt, didžiavosi savo maldos namais, nes jų varpų gausme girdėjo frazę: Lapynuos mėsos nerasi liesos! Lapynuos mėsos nerasi liesos! Nuo seno pamaldos čia laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1848 iš 8530 parapijiečių lietuviais save laikė 3186 (37,4 %), bet 1912 jų tebuvo vos 150 (3 %). Pamaldos lietuvių kalba nutrauktos 1919, nors 1935–1945 laikotarpiu čia kunigavo lietuvių kilmės dvasininkas Kurtas Žiogas (Szogs). XIX a. viduryje veikė Petriko vadovaujamas surinkimas.

Albertas Juška

Iliustracija: Senųjų Lapynų aštuonkampė bažnyčia / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Senųjų Lapynų bažnyčios cokolis / Iš MLEA

Iliustracija: Sovietmečiu sunaikintos Senųjų Lapynų bažnyčios liekanos, 1999