laisvinimo byla

láisvinimo bylà, iškelta prieš Sovietų Sąjungą ir nagrinėta Baltų Tribunole, vykusiame 1985 Kopenhagoje (Danijoje), viešbutyje Hotel Scandinavia. Tribunolą sudarė 5 žymūs žmogaus teisių apsaugos specialistai: du anglai, prancūzas, švedas ir austras. Išklausyta ir apklausta 17 liudytojų, kentėjusių nuo sovietinės okupacijos ir pasitraukusių į Vakarus: 5 lietuviai, 4 latviai, 3 estai, 2 rusai, žydas, anglas ir vokietis. Tribunolo darbe dalyvavo ir Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio vicepirmininkas bei jo atstovas VLIK Jonas A. Stiklorius. Buvo paliudyta geležine uždanga nuo demokratinio pasaulio atskirtų Baltijos tautų engimas, vargano gyvenimo aplinkybės, rusinimas ir vertimas stoti į komunistų partiją, išsižadėti krikščionybės, tautybės. Apie tai Tribunolas siekė informuoti pasaulio visuomenę: dalyvavo apie 30 žurnalistų iš įvairių šalių, buvo transliuojamos televizijos laidos į Daniją, Švediją, Norvegiją, Olandiją, Vakarų Vokietiją, kitur. Piktai ir aršiai renginį puolė sovietų agentūra TASS. Tuo pačiu metu buvo surengta apie 300 estų, latvių ir lietuvių jaunimo bei apie 70 žurnalistų Baltų taikos ir laisvės išvyka laivu Baltic Star [Baltijos žvaigždė] po Baltijos jūrą. Iš Stokholmo jis plaukė palei Gotlando salą, Klaipėdą ir Palangą (17 mylių atstumu nuo kranto), Latvijos ir Estijos krantus. Kaskart sustodami ir giedodami himnus, giesmes iškylautojai į vandenį leido vainikus, butelius su laiškais tėvynainiams. Helsinkyje jie buvo išlipę į krantą ir žygiavo, nešini vėliavomis, šūkiais. Neįprastą antisovietinę demonstraciją visaip sveikino helsinkiečiai. Tribunolas ir kelionė laivu veiksmingai priminė pasauliui (atgarsiai net Saudo Arabijos, Japonijos spaudoje) apie sovietų skriaudžiamus Baltijos šalių gyventojus. Jau Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, per XXXVI Europos lietuviškų studijų savaitę, kuri vyko Švedijoje, Gotlande, Katthamarsvike, 1989 VII 30–VIII 6, išklausius pranešimus apie Lietuvos politinę, ekonominę, ekologinę ir socialinę padėtį, kultūros, švietimo, jaunimo auklėjimo problemas bei Bažnyčios įtaką tautos atgimimo procese, aptarus tų problemų galimus sprendimų būdus, sutarta, kad visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas! Komunikatas paskelbtas VLIK Informacijos tarnybos ELTA specialioje 1989 VIII 7 laidoje, jį pasirašė lietuvių išeivijos, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Lygos ir net komunistų partijos atstovai. Ši netikėtai džiugi žinia buvo platinama ir komentuojama visais įmanomais būdais. Laisvinimo byla laimėta Vilniuje 1990 kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

L: Stiklorius J. A. Įspūdžiai iš Skandinavijos // Lietuvos pajūris. 1985, nr. 45.

MLFA

Jonas A. Stiklorius

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio vicepirmininkas Jonas Stiklorius VLIKʼo seimo sekretoriate (pirmas iš dešinės) / Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, 1987, nr. 9