Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Labota

bažnytkaimis, valsčiaus centras ir dvaras Semboje.

Labóta (vok. Laptau; rus. Muromskoje), bažnytkaimis, valsčiaus centras ir dvaras Semboje, 24 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus, 9 km į pietus nuo Kranto, prie geležinkelio ir plento Karaliaučius–Krantas. Minėta 1255 Labota, 1258 Lowbuthe, 1322 Lobethow, 1327 Lobtow, 1404 Labetaw. Apylinkėse nuo seno gyveno prūsai-sembai. XIII a. jie priešinosi Kryžiuočių ordino įsiveržimui. Vienas jų Sipayne (: Sipainis) nepriėmė jam nesuprantamo krikščioniško tikėjimo, nepakluso Ordino valdžiai, todėl iš jo atėmė gretimuose Kiautuose paveldėtą nuosavybę. Kitas sembas Ibuto priėmęs krikščionybę gavo Sipainio nuosavybę. Šios išdavystės sembai jam nedovanojo ir per sukilimą nukovė. Ant senosios prūsų pilies griuvėsių Sembos vyskupas (nuo 1258 valdęs Labotą) 1351 pastatė savo pilaitę. Ši stovėjo ant aukštos kalvos tarp slėnių. Buvo kvadratinio plano (apie 50×50 m) su šiauriniu priešpiliu. Ją juosė per 2 m aukščio akmens mūro sienos. Šiaurinėje dalyje buvo vartų bokštas. Pro Labotą ėjo senasis vieškelis iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją į Klaipėdą ir Rygą. Prie jo pastatyta karčema. Į pietvakarius nuo Labotos 1370 ties Rūdava Algirdo bei Kęstučio kariai kovėsi su ordino riteriais. Labotos pilyje vėliau veikė valsčiaus (vok. Kammeramt) valdyba. Galop pilis apleista. 1851 jos akmenys naudoti tiesiant plentą Karaliaučius–Krantas. Labotos kaimas kūrėsi nuo 1528 iš Labotos dvarui dirbančių butelninkų (trobelninkų). Labotos dvaras (valdęs per 2000 margų žemės) dominavo apylinkėse. 1919 kaimas turėjo 326 gyventojus, o dvaras – 149. XX a. pradžioje buvo susiklosčiusi pakelės gyvenvietė, Labotos vandens malūno sodyba (1 km į vakarus prie didžiojo tvenkinio), didelė dvaro sodyba su dideliais trobesiais. Pro Labotą į Krantą bei Kuršių neriją vykdavo daugybė poilsiautojų ir kitų žmonių. 1939 Labotos seniūnijoje (su Gidautais, Kiautais ir Nyskirdais) buvo 611 gyventojų, o Labotoje 550 gyventojų. Veikė malūnas, užvažiuojamieji namai, krautuvės ir kita. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusi Labota suniokota sovietmečiu: nugriauta didžioji dvaro sodyba, daug senųjų pastatų, nusiaubta bažnyčia ir kapinės. Buvusios pilies vietoje pastatytas paminklas sovietų kariams. Senąjį paminklą per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems Labotos parapijiečiams saugojo Lena Lomsargienė-Simaitytė. 2001 Labotoje buvo pavienių senųjų pastatų. Vietovardis yra priesagos -ota vedinys iš Lab-, Lob- šaknies vardų (labas : lobas „dauba, slėnis, upės vaga“).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Buvę senieji Labotos užeigos namai, 2002

Iliustracija: Labotos vandens malūnas, 2002

Iliustracija: Paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms su kaizerio Wilhelmo II ženklu Labotoje, 2001

Iliustracija: Vilniaus žygeiviai Labotoje, 1992